Viena aktualiausių temų dabartiniam pramonės virsmui yra švari energija, kuri Lietuvos pramonę priartintų prie užsibrėžtų klimato tikslų.
Pramonės transformacija, kaip ir skaitmenizacija ar žiedinė ekonomika – tai profesionalų, valstybės tarnautojų ir politikų kone kasdien linksniuojami žodžiai, ir jų svarba nekelia klausimų. Kai jau visi pritaria, kad šie procesai yra tiek nacionaliniai, tiek bendrijos prioritetai, kyla klausimas, ko imtis ir kur susitelkti, kad neperžengtume raudonų linijų. Ryškiausia iš jų yra 1,5⁰C ties 2050-aisiais riba. Pramonės vaidmuo siekiant klimato neutralumo milžiniškas, o pramonės transformacija be žalios, prieinamos ir įkandamos energijos sunkiai įmanoma.
Pėdsakui mažinti reikalinga švari ir pigi energija
Pats žaliausias kuras yra vandenilis, jam gaminti reikalingas tik vanduo ir elektra, tačiau pramonės dekarbonizatoriaus vaidmuo vandeniliui gali būti patikėtas tik tuomet, kai jo kaina bus įkandama. „Mes galime kalbėti apie vis dažniau minimą vandenilio ekonomiką. Mūsų užduotis yra užtikrinti, kad žaliojo vandenilio savikaina nebūtų didesnė kaip 1,5 dolerio už kilogramą. Tai reiškia, kad politikams, mokslo žmonėms ir verslui reikia labai susitelkti ir priimti reikalingus teisinius ir finansinius sprendimus“, – pastebėjo KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka, atidarydamas konferenciją „Lietuvos mokslas ir pramonė 2021“.
Politinė valia yra. Premjerė I. Šimonytė pritaria, kad Žaliasis kursas nėra prabanga ar madų vaikymasis, bet išlikimo ir perėjimo į naują kokybę kelias, o klimato pokyčiai ir energijos žaliavų krizė išryškino ne tik egzistavusios sistemos, bet ir mąstymo spragas. „Šiandien nebėra prasmės diskutuoti, ar mus reikia žiedinės ekonomikos, bet turime kelti klausimą, kokie pokyčiai būtini kuo veiksmingiau pereinant prie šio ekonomikos modelio, – teigia premjerė. – Pramonės sektoriaus transformacija – ir naujų galimybių metas. Norėdami sumažinti anglies pėdsaką, turėsime užtikrinti saugios, švarios, įperkamos energijos ir žaliavų tiekimą.“
Antrasis pramonės pertvarkos ramstis – inovatyvios technologijos
Mokslo pasauliui čia tenka svarbus vaidmuo kuriant pirmaujančias švarias technologijas. Įperkamų ir švarių technologijų svarbą pabrėžia ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius: „Lietuvos ekonomika siekia bendrų tikslų su visa ES. Kad prisitaikytume prie naujų keliamų reikalavimų ir transformuotume pramonę ir savo įmonių veiklų modelius, reikia sparčių pokyčių. Valstybei reikalinga aiški strategija, kaip ji ketina skatinti pokyčius Lietuvai susidūrus su dekarbonizacija, arba Žaliuoju kursu, žiedinės ir skaitmeninės ekonomikos iššūkiais“, – sako V. Janulevičius.
Europos Komisija akcentuoja, kad pramonei šiame pokyčių procese tenka vienas iš pagrindinių vaidmenų. Pasak pramoninkų prezidento, tai aktualu visoms pramonės vertės grandinėms, įskaitant energijai imlius sektorius, kurių ypač daug yra Kauno regione. Jis įsitikinęs, kad įmonės ne tik turi dėti pastangas, kad sumažintų savo anglies pėdsaką, bet ir paspartinti pertvarką pasiūlydamos įperkamų, švarių technologijų. „Kad pramonė, kurioje vis plačiau taikomos žalios ir žiedinės ekonomikos modelis taptų konkurencinga, jai reikės saugios, švarios, įperkamos energijos, nenutrūkstamo žaliavų tiekimo, kas šiandien yra problematiška“, – teigia jis.
Pirmenybė turi tekti vartojimo efektyvumui
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), reguliariai rengianti gilumines savo narių, partnerių ir asocijuotų šalių energetikos politikos apžvalgas, 2021 metų Lietuvos energetikos ataskaitoje įvertino ženklų Lietuvos progresą įgyvendinant saugios, konkurencingos ir žalios energijos viziją Baltijos regione. Vyriausybė rėmė esmines elektros ir gamtinių dujų rinkų reformas ir toliau integravosi į ES energetikos sistemą ir rinkas. Dėl atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač bioenergijos ir vėjo, plėtros per pastarąjį dešimtmetį energijos ir šilumos sektoriaus anglies dioksido intensyvumas sumažėjo. Kad būtų pasiekti ambicingi tikslai, šiandien TEA rekomenduoja Lietuvai teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui, sukurti tvirtą atsinaujinančios energijos strategiją ir reformuoti energijos mokesčius.
Kiekviena iš šių rekomendacijų atsispindi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje „Naujos kartos Lietuva“. Viena iš Lietuvos plane numatytų reformų yra skirta didinti tvarios elektros energijos gamybą Lietuvoje. Reformos tikslas – skatinti ne tik gamybą, bet ir perdavimą ir vartojimą naudojant ekonomiškai efektyviausias technologijas. Konkrečiai šia reforma siekiama:
- Iki 2030 m. elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamybos kiekį padidinti ne mažiau kaip iki 7 TWh, kas užtikrins, kad iš AEI bus pagaminta 50% elektros energijos, palyginti su bendru elektros energijos suvartojimu;
- Padidinti vietinius elektros energijos gamybos pajėgumus;
- Sudaryti sąlygas plėtoti AEI elektros energijos pajėgumus remiant ekonomiškai efektyviausias technologijas;
- Palaipsniui integruoti AEI naudojančius elektros energijos gamintojus į rinką;
- Užtikrinti mažiausią finansinę naštą elektros energijos vartotojams;
- Nediskriminuoti importuojamos elektros energijos gamintojų ir sudaryti sąlygas kitoms valstybėms narėms pasinaudoti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte įtvirtintu paramos mechanizmu;
- Užtikrinti, kad veiklą baigusios elektrinės bus demontuotos;
- Užtikrinti, kad elektros energija nebūtų gaminama neigiamomis kainomis;
- Sudaryti tinkamas sąlygas gaminantiems vartotojams ir AEI bendrijoms.
Vasaros pabaigoje Europos Komisija Lietuvai išmokėjo 289 mln. EUR išankstinio finansavimo, t. y. 13 proc. pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę šaliai skirtų finansinių asignavimų. Planuojama, kad per visą plano įgyvendinimo laikotarpį Lietuva iš viso gaus 2,22 mlrd. EUR dotacijų.
