Nagrinėdamas globalius pavojus žmonijai, Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) 2016 metų ataskaitoje paskelbė, kad didžiausią riziką civilizacijai kelia nesėkmės, susijusios su klimato kaitos mažinimu ir prisitaikymu prie kintančio klimato sąlygų. Mokslininkai prideda, kad pernai Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje pasirašytų susitarimų dėl globalių šiltnamio dujų emisijų mažinimo nebepakanka.
PEF apklausoje dalyvavo beveik 750 ekspertų, kurie įvertino 29 atskirus pasaulinius pavojus, jų poveikį ir tikimybę 10 metų perspektyvoje. Tai pirmas kartas nuo 2006 metų (kuomet Pasaulinis ekonomikos forumas pradėjo skelbti kasmetines ataskaitas), kai globali aplinkosaugos problema kelia didesnę potencialią žalą negu masinio naikinimo ginklai (2), vandens krizė (3), didelio masto priverstinė migracija (4) ir energijos kainų šokas (5).
Visuotinis atšilimas (arba globalinis atšilimas) – per pastaruosius dešimtmečius fiksuojamas Žemės atmosferos prie paviršiaus ir vandenynų vidutinės temperatūros didėjimas. Per XX a. vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo apie 0,74 laipsniais Celsijaus. Nors milijonų metų laikotarpyje planetos temperatūra kito nuolat, pastarasis atšilimas daugelio mokslininkų laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su žmogaus veiklos paskatintu šiltnamio efektu, kurį būtina kontroliuoti.
Linas Kliučininkas
Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros vedėjas prof. Linas Kliučininkas atkreipia dėmesį, kad apklausą atliko autoritetingas Pasaulio ekonomikos forumas, kasmetinės konferencijos Davoso kurorte Šveicarijoje organizatorius, ir šis faktas rodo, kad klimato kaitos mažinimas – ne vien aplinkosaugininkų, bet ir verslininkų bei politikų reikalas.
L. Kliučininkas primena, kad 2015 metais Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje buvo pasirašyta sutartis dėl globalių šiltnamio dujų emisijų mažinimo. 175 šalys, ratifikavusios šį susitarimą, įsipareigojo riboti globalų klimato atšilimą iki mažiau nei 2 laipsniais Celsijaus lyginant su iki-pramoniniu lygiu.
„Nežiūrint to, kad sutartis po daugiau nei penkerių metų derybų galiausiai buvo pasirašyta, jau dabar akivaizdu, jog šių įsipareigojimų nepakanka, kad antroje XXI šimtmečio pusėje būtų pasiektos nulinėms šiltnamio dujų emisijos – klimato kaitos procesai vyksta sparčiau, nei buvo prognozuota. NASA paskelbė, jog yra labai tikėtina, kad šie metai bus karščiausi nuo 1880 metų, kai buvo pradėti reguliarūs oro temperatūros matavimai“, – teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto profesorius.
Jis pabrėžia, kad klimato kaitos mažinimas ir prisitaikymas prie kintančio klimato sąlygų, tai iššūkis ne pavienėms valstybėms, bet visai civilizacijai. Europos patentų biuro duomenimis, besikeičianti klimato politika paspartino ir inovacijų atsiradimo tempą. Technologinių inovacijų skaičiumi pirmauja Japonija, Vokietija ir JAV, kurios kartu sudaro apie 60 proc. šios srities išradimų.
Daugelis įsitikinę, kad globalių kataklizmų akivaizdoje žmoniją išgelbės technologijos. Iš tiesų, ekspertų teigimu, technologijos gali ženkliai paspartinti problemos sprendimą, tačiau reikalinga ir politinė valia, aiškus verslo interesas ir piliečių palaikymas.
Neabejingus lokalioms ir globalioms aplinkosaugos problemoms KTU kviečia studijuoti Aplinkosaugos inžineriją. Šių specialistų, sprendžiančių su gyvenimo kokybės gerinimu susijusias problemas, poreikis darbo rinkoje nuolat auga.
