Europos žaliasis kursas – pirmas Europos sąjungos strateginis prioritetas. Su statyba labiausiai susiję žaliojo kurso dalys yra renovacija ir efektyvus energijos naudojimas. Kokie iššūkiai laukia Lietuvos, koja kojon žengiant su modernėjančia ir ambicinga Europa?
Į portalo SA.lt klausimus atsako Marius Vaščega, Europos Komisijos nario Virginijaus Sinkevičiaus komandos vadovas.
Kaip siekiant Fit 55 tikslų sekasi Lietuvai ir su kokiais iššūkiais ji susiduria?
Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui, todėl reikalingi ryžtingi veiksmai, ir Europos Sąjunga šioje srityje iškėlė ambicingą tikslą – iki 2030 m. išmetamo CO2 kiekį sumažinti bent 55 %, palyginus su 1990 m. Tai yra tarpinis tikslas siekiant, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju pasaulyje savo poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu.
Siekdama šio tikslo, Europos Komisija 2021 m. liepos mėnesį pateikė teisės aktų pasiūlymų rinkinį transformaciniams pokyčiams, kurių reikia ekonomikai, visuomenei ir pramonei, vadinamąjį „Fit-for-55“.
Statybų srityje pasiūlymai apima beprecedentę pastatų renovacijos bangą, CO2 išmetimo pastatų sektoriuje mažinimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, atsinaujinančiųjų išteklių ir mažiau taršios energijos sistemų, skirtų gyvenamiesiems ir viešiesiems pastatams, kūrimą.
Lietuva taip pat bus šių pokyčių dalis. Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susidursime, bus mažesnes pajamas gaunančių gyventojų finansinės galimybės modernizuoti savo naudojamus pastatus, gerinti jų energetinį naudingumą.
Todėl numatome iš naujo Socialinio klimato fondo teikti finansinę paramą piliečiams, visų pirma pažeidžiamiems namų ūkiams, kad jie galėtų investuoti į renovaciją bei šildymo sistemų atnaujinimą.
Pernai gruodį Komisija pasiūlė pastatų energinio naudingumo taisykles suderinti su Europos žaliuoju kursu ir iki 2050 m. pasiekti, kad ES pastatų fondas nepriklausytų nuo iškastinio kuro. Kas keisis, jei direktyva bus priimta?
Peržiūrima Pastatų energinio naudingumo direktyva taip pat yra priemonių įgyvendinti 55 % CO2 išmetimo sumažinimo tikslą dalis.
Šis pasiūlymas ypatingai svarbus, nes Europoje pastatams tenka daugiausiai – apie 40 proc. – suvartojamos energijos ir apie 36 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Dabartinės iškastinės energijos išteklių kainos – dar viena paskata naudoti kuo mažiau energijos apskritai ir kuo mažiau energijos iš iškastinio kuro.
ES namų ūkiai 80 proc. energijos suvartoja pastatams šildyti, vėsinti ir karštam vandeniui ruošti. Padidinus energijos vartojimo pastatuose efektyvumą, sumažėtų išmetamo CO2 kiekis, energetinis skurdas, žmonės patirtų mažiau sunkumų dėl padidėjusių energijos kainų, sparčiau atsigautų ekonomika ir atsirastų naujų darbo vietų.
Siūlomomis priemonėmis bus padidintas renovacijos, ypač prasčiausio energinio naudingumo pastatų, mastas kiekvienoje ES valstybėje narėje. Tam numatomi renovavimo masto tikslai, nacionaliniai pastatų renovavimo planai, galiausiai numatoma sukurti taip vadinamą renovacijų pasą, kuris palengvintų pastatų savininkų kelią iki nulio emisijų pastato. Taip pat įtvirtinamas tikslas laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo šildymui ir vėsinimui iki 2040 m., o iki 2050 m. pasieksime, kad visi pastatai taptų nulio emisijų pastatais.
Naujai statybai jau galioja minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai. Ar laukiama europinio lygio pokyčių naujų pastatų statybos sektoriuje?
Europos Komisijos siūlymu, nuo 2030 m. visi nauji pastatai bus nulio emisijų. Siekiant išnaudoti spartesnių veiksmų viešajame sektoriuje potencialą, visi nauji viešieji pastatai turi šį tikslą pasiekti jau 2027 m. Tai reiškia, kad pastatuose turi būti suvartojama mažai energijos, kuo labiau naudojama energija iš atsinaujinančiųjų išteklių, pačiuose pastatuose neišmetamas CO2 deginant iškastinį kurą, o jų energinio naudingumo sertifikatuose turi būti nurodytas jų poveikis visuotiniam atšilimui, grindžiamas per visą gyvavimo ciklą išmetamu teršalų kiekiu.
Europos Komisija taip pat yra paskelbusi darbinį dokumentą, kuriame išdėstė galimus perėjimo prie atsparesnės, žalesnės ir skaitmeniškesnės statybos ekosistemos scenarijus. Šiuo dokumentu Europos Komisija kviečia ES valstybes nares ir suinteresuotuosius aktyviai dalyvauti drauge kuriant statybos ekosistemos ateities viziją. Pateikti daugiau informacijos, išsakyti nuomones ir idėjas dėl konkrečių veiksmų, įsipareigojimų ir investicijų galima dalyvaujant internetinėje apklausoje, kuri vyksta iki 2022 m. vasario 28 d.
2020 m. pranešime apie ES padėtį Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą. Ko siekiama šia iniciatyva?
Naujasis europinis bauhauzas – aplinkos, ekonomikos ir kultūros projektas, kuriuo siekiama derinti dizainą, tvarumą, įperkamumą ir investicijas ir paskatinti įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus.
Į naujojo europinio bauhauzo viziją integruoti keli 1919 m. susiformavusio istorinio bauhauzo bruožai. Pastarojo atsiradimas siejamas su esminių permainų laikotarpiu – šiuolaikinės visuomeninės ir pramoninės epochos priešaušriu. Bauhauzo kūrėjai ieškojo būdų, kaip spręsti naujus iššūkius, ir netrukus bauhauzas virto pasauliniu kultūriniu judėjimu. Jis subūrė menininkus, dizainerius, architektus ir amatininkus.
Toks tarpdalykiškumas yra labai aktualus sprendžiant iššūkius ir šiais laikais, kai vėl susiduriame su esminiais pokyčiais. Kaip ir prieš šimtmetį, novatoriškų medžiagų klausimas išlieka labai svarbus. Anuomet tinkamiausios medžiagos buvo cementas ir plienas, o šiandien turime rinktis gamtiškesnes medžiagas, gaminamas laikantis tvarumo principų, taip pat turime sukurti visoms medžiagoms pritaikytus mažai taršius gamybos metodus. Tai tinka statybos, bet taip pat ir mados, dizaino, baldų gamybos, transporto ar energetikos sektoriams.
Tad šia iniciatyva siekiama paspartinti įvairių ekonomikos sektorių pertvarką, kad visiems būtų prieinami produktai, pagaminti laikantis žiedinės ekonomikos principų ir išmetant mažiau CO2. Jos pagrindu kuriama idėjų generavimo bei eksperimentavimo platforma ir remiami teigiami pokyčiai, be kita ko, suteikiant galimybę gauti ES finansavimą estetiškiems, tvariems ir įtraukiems projektams.
O kaip tik šiuo metu vyksta Europos Komisijos paskelbtas 2022 m. naujojo europinio bauhauzo premijų konkursas. Pernai įvykęs pirmasis šių premijų konkursas susilaukė sėkmės – gauta daugiau kaip 2 tūkst. paraiškų, todėl 2022 m. norima pasidžiaugti naujais įkvepiančiais pavyzdžiais, kaip įgyvendinti permainas, susijusias su mūsų kasdieniu gyvenimu, gyvenamosiomis erdvėmis ir potyriais. Tai galimybė parodyti gerąją patirtį, pavyzdžius ir koncepcijas, kurie aiškiai įkūnija naujojo europinio bauhauzo vertybes – tvarumą, estetiką ir įtrauktį.
Paraiškas galima teikti iki 2022 m. vasario 28 d. 19 val. (Vidurio Europos laiku) čia.
