Kelininkus ir savivaldybes vienijančių asociacijų vadovai norėtų, kad Vyriausybė kelių infrastruktūros išlaikymui skirtų 80 proc. surenkamo kuro akcizo. Dabar tam skiriama 60 proc. akcizo pajamų. Susisiekimo ministerija teigia raginsianti Seimą didinti asignavimus keliams.
„Kuro akcizas yra tikslinis mokestis, kurį visi vartotojai sumoka už kelią, tuo tarpu valstybė iš šitos kišenės paima daugiau nei trečdalį pinigų ir juos skiria kitoms reikmėms, taip nustekendamas kas metus prastėjančią kelių infrastruktūrą“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenka.
Anot jo, šiemet dėl išaugusių degalų kainų bus surinkta per milijardas eurų akcizo mokesčio, tuo metu kelių remontui planuoja skirti vos 72 mln. eurų.
„Dėl to 40 proc. šalies kelių nebeatitinka elementarių reikalavimų, o katastrofiškos būklės kelių yra praktiškai kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje“, – sakė kelininkų atstovas.
Jo teigimu, 12 proc. šalies greitkelių, 18 proc. magistralinių ir 40 proc. krašto kelių nebeatitinka reikalavimų.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus įsitikinimu, taupydama kelių remonto sąskaita valstybė daro sisteminę klaidą – atidėlioja problemos sprendimą, kol „pūlinys sprogs“.
„Suprantu, kad valstybė pastaruoju metu gyvena nuo krizės iki krizės, tačiau, vaizdžiai kalbant, atidėlioti automobilio tepalų pasikeitimą gavus perspėjimą, tikintis dar sutaupyti yra naivu, nes nepakeitus tepalų ir užkalus variklį, mokėti teks gerokai daugiau“, – žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad finansavimas keliams įvertinus infliaciją ir realią perkamąją galią nuo 2008 metų nuolat mažėja.
„Poreikį didinti finansavimą aiškiai rodo tai, kad, pavyzdžiui, 2015 metais už 1 mln. eurų buvo galima nutiesti 3,26 km kelio, tuo tarpu šiemet – tik 2,34 km, apie 30 proc. mažiau – tokių pačių parametrų kelio“, – sakė M. Sinkevičius.
Pasak jo, pagal Vyriausybės programą dar šiemet turėjo būti sukurtas infrastruktūros plėtros fondas, tačiau, jo žodžiais, akivaizdu, kad šio sprendimo įgyvendinti laiku nepavyks.
„Lietuvos kelių“ vadovo Š. Frolenkos įsitikinimu, tokį fondą sukurti yra labai svarbu, tačiau dabar jis ragina Vyriausybę 2023 metų valstybės biudžete keliams numatyti ne mažiau nei 900 mln. eurų.
„Tokio lygio finansavimas padėtų atsverti infliaciją ir neleisti šalies kelių būklei toliau prastėti“, – sakė Š. Frolenka.
Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, kelių infrastruktūrai iki 2030 metų reikės beveik 2 mlrd. eurų investicijų.
Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba teigia, jog ministerija ragins Seimą didinti asignavimus keliams.
„Šalies kelių būklė prastėja, nes daugybę metų tam nebuvo skiriamas nei tinkamas dėmesys, nei jai palaikyti reikalingas finansavimas – jis neatitinka visuomenės lūkesčių, kokių norima kelių. Todėl tikimės, kad Seimas, formuodamas šalies biudžetą, šią ilgalaikę problemą įvertins visų valstybės prioritetų kontekste, atitinkamai valdant ir lūkesčius, ką su skiriamu finansavimu galima pasiekti“, – pranešime teigė R. Dilba.
