Pastaruoju metu apie būsto rinką diskutuojama, daugiausia, per pardavimų prizmę – perka viską, todėl vos spėjama pardavinėti vilniečiams butus ar kotedžus. Būsto kainas didina didžiulė paklausa, pasiūlos trūkumas. Na, o statybos nespėja patiekti rinkai pakankamo naujų projektų ir būstų skaičiaus, todėl sandėlis traukiasi pakankamai sparčiai.
Apie augančią statybų savikainą, brangstančius darbus ir medžiagas, darbuotojų trūkumą taip pat kalbama vis garsiau. Su šiais iššūkiais susiduria pirkimų specialistai, turintys užtikrinti, kad statybas valdantys kolegos turėtų darbo. Išskirtinių būsto projektų Vilniuje ir Kaune valdymo įmonės „Citus“ pirkimų vadovas Haroldas Dovydėnas pasakoja, kad nuo pandemijos pradžios situacija apsivertė aukštyn kojomis ir šiandien ji yra visiškai kitokia nei buvo prieš metus, o plėtotojai susiduria su tomis pačiomis bėdomis, kaip ir statybų įmonės – kartais šios bėdos būna net gilesnės.
„Pirmojo karantino metu kalbėjome, kad bene didžiausia problema yra medžiagų tiekimas: dėl neapibrėžtumo stojo gamyklos, užsidarius sienoms sudėtingiau buvo planuoti jų gabenimą, trūkinėjo tiekimo grandinės ir tai atrodė labai rimta. Tačiau tuo metu gamintojai, nors nebetaikė mokėjimų atidėjimų, ėmė mažinti kainas, kad užsitikrintų užsakymus ir išsaugotų gamyklų darbuotojus, trumpėjo gamybos terminai“, – pasakoja „Citus“ pirkimų vadovas.
Jis mini tokias projektuose dideliais kiekiais naudojamas medžiagas, kaip gelžbetonį, putų polistirolą, įvairius metalo gaminius, kurie pandemijos pradžioje buvo atpigę iki daugybę metų nematytų žemumų. „Citus“ tai buvo naudinga, nes dar nepasibaigus pirmajam karantinui buvo suplanuota kelių projektų statybų pradžia, nors kai kurie plėtotojai tuo metu planus stabdė ar koregavo. Sumažėjo ir statybos įmonių darbų apimtys.
„Be jokios abejonės, tai kėlė kitų iššūkių, nes nekilnojamojo turto sektorius imtas vertinti kaip aukštos rizikos: rangovai ėmė reikalauti, kad sutartyse būtų išplėstos force majeure taikymo sąlygos, numatyti papildomi laidavimai, greitesni atsiskaitymai ar didesni avansiniai mokėjimai. Sunkiau tapo dirbti ir su draudikais, kurie sumažino NT sektoriaus verslų reitingus, todėl ilgiau užtrukdavo procedūros. Tačiau tai – išsprendžiami klausimai, todėl mes, savo ruožtu, riziką prisiėmėme ir kurį laiką naudojomės šiuo privalumu,“ – komentuoja specialistas.
Pandeminės situacijos linksmieji kalneliai
Šiandien nekilnojamojo turto rinka gyvena priešingomis nuotaikomis: Vilniaus būsto rinka jau nuo praėjusių metų antrosios pusės viršija bet kokias prognozes ir optimistiškiausius scenarijus, būstai graibstomi ir tai negali nedžiuginti. Tačiau, sako H. Dovydėnas, kai kurios iki atsigavimo plėtotojų pirkimų specialistus varginusios aplinkybės liko – pasikeitė tik priežastys. O atsirado ir naujų.
„Sudėtingas medžiagų tiekimas paprastesniu netapo. Tik dar ir medžiagos pabrango. Taip yra, nes „užpumpuotos“ statybos taip išaugino statybinių medžiagų poreikį, kad gamyklos užkrautos pusmečiui į priekį, ima trūkti žaliavų, dėl paklausos viskas brangsta. Tas pats minėtas gelžbetonis, putų polistirolas ar metalo konstrukcijos nuo pigiausių tapo brangiausiais per dvidešimtmetį – kai kurių medžiagų kainos skiriasi kartais“, – sako „Citus“ atstovas.
Dėl to, H. Dovydėno teigimu, vėl sudėtinga pasirašyti sutartis: tiekėjai nedaro medžiagų rezervacijų, nes negali užtikrinti sklandaus tiekimo ar kainų, kurių galiojimo terminai sutrumpėjo nuo mėnesio iki kelių dienų. Tuo tarpu kai kurių medžiagų tenka laukti nuo mėnesio iki pusės metų. Net ir viename projekte kartais tenka ieškoti kelių skirtingų tos pačios medžiagos tiekėjų, o tai prailgina procesus, didina darbo krūvį ir mažina efektyvumą.
„Kartais, vykdydami pirkimus susiduriame su kainų augimu realiu laiku: gauname eilę pasiūlymų, o kai kuriuose jų, dar net nespėjus įvertinti, kainos pasikeičia. Pridėkime dar ir tai, kad trūksta darbuotojų net pagrindiniams darbams – mūrininkų, betonuotojų – ir pamatysime labai sudėtingą situaciją, kuri prisideda prie įsisukusio būsto kainų Vilniuje augimo. O dar prieš metus galėjome sau leisti rinktis iš keleto rangovų kiekvienoje kategorijoje“, – pasakoja pirkimų specialistas.
Gelbsti žmogiškumas, reputacija ir kruopštus planavimas
„Pandemijos niekas nenumatė ir neprognozavo. Jam pasiruošti galimybės nebuvo, todėl turėjome sprendimų ieškoti dirbdami karantinų sąlygomis. Kai kurie dalykai įprastomis aplinkybėmis nebūtų efektyvūs, bet dabar jų ėmėmės ir tai šiek tiek gelbsti. Iš kitos pusės, matome, kad kaip niekad svarbus tampa žmogiškas bendravimas, o ilgai kurta reputacija ir ateityje duos savo dividendų“, – neabejoja H. Dovydėnas.
Jis pabrėžia, kad bendraujant su rangovais svarbu pagarba, įvertinimas ir dėmesys bei tikslus lūkesčių suformulavimas. Rangovams kartais taip pat prireikia pagalbos, o tai padeda ne tik išlaikyti gerus santykius, bet ir užsitikrinti darbų tęstinumą. Kaip pavyzdį H. Dovydėnas minėjo ne kartą susiklosčiusią situaciją, kada tiekėjams ar gamintojams atsisakius pristatyti medžiagas su mokėjimų atidėjimu, o rangovams neturint pakankamai lėšų, reikėdavo daryti tiesioginius mokėjimus tiekėjams, trumpinti atsiskaitymų terminus su rangovais. Tokie veiksmai įmonei nėra labai „patogūs“, tačiau leidžia greičiau išspręsti susidariusias kliūtis, leidžia rangovams laiku atlikti ir gauti užmokestį bei stiprina santykius.
„Laikomės savo žodžio, stengiamės laiku įgyvendinti visus įsipareigojimus, taip suteikdami pasitikėjimo mūsų įmone. Stengiamės su rangovais tiksliai išsiaiškinti atliekamų darbų apimtis, prašome atsakingai įsivertinti savo galimybes, o kiekvieną situaciją dėl sutartinių įsipareigojimų, neįvykdytų terminų vertiname individualiai ir sprendžiame taip, kad visi liktų patenkinti. Jau dabar matome, kad tai duoda vaisių ir neabejoju, kad kuriama gera reputacija padės ateityje – ir pandemijos akivaizdoje, ir jai pasibaigus“, – sako „Citus“ pirkimų vadovas.
Taip pat jis išskiria planavimo svarbą: medžiagas ar darbus tenka pirkti kuo anksčiau. Dar prieš metus pirkimų organizavimui pakakdavo 1–2 mėnesių, dabar šis terminas turi būti bent dvigubai ankstyvesnis. Tačiau kai kuriais atvejais ir to negana: planuojant pastatų konstruktyvo įrengimo darbus, kuriems reikalingi gelžbetonio gaminiai ir jų montavimas, reikia įvertinti, kad gaminių pristatymui gali prireikti ir pusmečio. Iš kitos pusės, situaciją apsunkina taip pat jau minėti trumpi pasiūlymų galiojimo terminai ir tiekėjų bei rangovų nenoras įsipareigoti iš anksto ir garantuoti kainas ateinančiam laikotarpiui.
„Tada mus vėl gelbsti darbų apimtis, įgyvendinti projektai ir, be abejo, reputacija. Didžiulė būstų paklausa Vilniuje paskatino ne tik pačių būstų brangimą, tačiau ir grandininę reakciją – medžiagų ir darbų brangimą, kurie vėl didina galutinę kainą pirkėjui. Turime labai atidžiai dirbti, nuolat laviruoti, kad kontroliuotume statybos kaštus“, – apibendrina „Citus“ atstovas.
Skaičiai ir faktai:
- Nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gegužės 1 kub. m putų polistirolo pabrango 56 proc.;
- Tuo pačiu laikotarpiu armatūros 1 t pabrango 27 proc.;
- Metalas brango bent 35 proc. Išaugo ir surenkamo gelžbetonio gaminių kainos;
- Maždaug 100 butų projekto savikaina vien dėl šių medžiagų brangimo išaugo apie 90–100 tūkst. Eur.
