Krokuvos ICE Kongresų centre, 41-osios Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu, atidaryta fotografijų paroda „Kaunas 1919–1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo” (ang. „Kaunas 1919–1939: The Capital Inspired by the Modern Movement”), kurios autoriai Gintaras Balčytis ir Gintaras Česonis.
Paroda – puiki galimybė supažindinti UNESCO pasaulio paveldo specialistus, ekspertus bei visą tarptautinę bendruomenę su Kauno modernizmo architektūros vertėmis, pristatyti Lietuvos siekius pradėti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą procedūrą.
Kauno miesto savivaldybė, LR Kultūros ministerija ir Nacionalinė UNESCO komisija nuo 2014 m. aktyviai siekia, kad Kauno modernizmo architektūra atsidurtų iškiliausių pasaulio paveldo vertybių sąraše. Teigiama, jog Kauno architektūros, kaip vieno iškiliausių ankstyvųjų regionalizmo pavyzdžių modernizmo architektūros istorijoje, prisistatymas Krokuvoje vykstančioje UNESCO sesijoje yra svarbus įvykis kuriuo bus užtikrinta platesnė sklaida ir viešinimas apie vertybę.
Šiandien istorinis Kauno kraštovaizdis yra išskirtinis spartaus, besivystančio miesto, kuris buvo naujai pastatytas vos per 20 metų, pavyzdys. Pastaruosius trejus metus Kauno modernizmo architektūra išgyvena Renesanso periodą: 2015 m. Europos Komisija apdovanojo Kauną Europos paveldo ženklu, tais pačiais metais miestas buvo įtrauktas į UNESCO Kūrybinių miestų tinklą dizaino srityje, 2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine, o 2017 m. pradžioje modernizmo architektūra buvo įtraukta į Pasaulio paveldo konvencijos šalių Preliminarųjį sąrašą (Tentative List).
Liepos 2–12 d. Krokuvoje vykstančioje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 41-joje sesijoje priimami sprendimai dėl naujų vertybių įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą, svarstomi jau įrašytų kultūros ir gamtos paveldo vertybių būklės ataskaitos (State of Conservation Reports), taip pat vietovės, kurioms gresia sunykimas ar išbraukimas iš Pasaulio paveldo sąrašo. UNESCO Pasaulio paveldo komitetas taip pat nagrinėja pasaulio paveldo strateginius, valdymo ir veiklos klausimus ir kt.
Šiais metais Pasaulio paveldo sąrašą papildė 18 kultūros ir 3 gamtos vertybės, tarp kurių – Asmara – Afrikos modernizmo miestas Eritrėjoje, Hebrono/Chalilio istorinis miestas Palestinoje, Akmadabado istorinis miestas Indijoje, Daūrijos kraštovaizdžis Mongolijoje ir Rusijos federacijoje ir kt.
Kauno savivaldybės inf.
