Įvykdę visus pirmojo tarptautinio Kauno architektūros festivalio KAFe 2013 pažadus, jo rengėjai formuluoja naujus – iki antrojo festivalio pradžios liko vos daugiau nei metai. Padaryti šį renginį tradicinį organizatoriai žadėjo dar neprasidėjus pirmajam – nežinia, ar taip drąsindami patys save, ar neabejodami, kad festivalį lydės sėkmė.
Renginys užpildė spragą
KAFe idėjos autorius, architektas Gintaras Balčytis pabrėžė, kad nors festivalio būstinė – Kaune, jis skirtas visai Lietuvai. Misija, kurią išsikėlė kauniečiai – telkti pastaraisiais dešimtmečiais po atskirus biurus išsibarsčiusią architektų bendruomenę, taikyti juos su visuomene po kelių „stiklaininių“ ekscesų, svarbi ne vieno kurio šalies miesto architektų bendruomenei ir architektūros vartotojams.
„KAFe sumanytas kaip bendrakultūris renginys, skirtas ne vien profesionalams. Mums svarbu, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su savo gyvenamąja aplinka, kad pažiūrėtų į ją kiek kitokiu žvilgsniu, kad puoselėtų savivertę. Man atrodo, kad tikslas buvo neprastai pasiektas, – kalbėjo G. Balčytis. – Kuo daugiau miestas turi kitokių, įdomių renginių, tuo gyvenimas pasidaro įvairesnis. Mes lyg ir išlepinti renginių gausos, bet kokybiškų nėra daug, o architektūros srityje, be to, skirtų visuomenei – išvis nėra. Pabandėme užsiimti vietą renginių rinkoje ir mums pavyko, belieka įsitvirtinti.“
Festivalio rengėjų iniciatyvos nepaniekino ir architektai. Kai kurios paskaitos ir parodos iš slėptuvių biuruose ištraukė net tuos, kuriuos, kaip juokavo organizatoriai, kolegos buvo matę prieš dešimtmetį. Ką jau kalbėti apie aktyviąją architektų gildijos dalį – Kaune tuodu rudeninius festivalio mėnesius kiekvieną savaitę kirtosi įvairiuose šalies pakraščiuose dirbančių architektų keliai.
Miestiečiai ir gyrė, ir priekaištavo
Architektai, dirbantys ir tebesimokantys, buvo pagrindiniai užsienio architektūros korifėjų paskaitų lankytojai. Platesnei auditorijai, ko gero, problemų kėlė anglų kalba. Miestiečiai rinkosi renginius, kuriuose buvo kalbama apie Kauno problemas ir čia planuojamas permainas.
„Norėjosi, kad miestiečių ateitų daugiau, – pripažino G. Balčytis. – Iš jų sulaukėme ir pagiriamųjų žodžių, ir priekaištų dėl neišpildytų lūkesčių. Pasirodo, kai išgrynini kokią nors problemą, kai kurie miestiečiai nusprendžia, kad turi ją ir išspręsti. O mums atrodo, kad jie patys čia turėtų imti veikti – galbūt ne išspręsti, bet pradėti domėtis, rodyti suinteresuotumą, piktintis – tada ilgainiui atsiras ir sprendimas. Svarbiausia – nebūti indiferentiškiems.“
Suskaičiuoti renginius ir parodas aplankiusius svečius yra keblu: parodos eksponuotos viešai prieinamose vietose ir net Laisvės alėjoje, bet KAFe 2015 planuojančiai komandai akivaizdu, kad ir šiuokart reikės stengtis ieškoti kuo erdvesnių auditorijų. Kaip ir pernai, festivalis vyks pirmus du rudens mėnesius. Nors KAFe 2013 kartais ir kritikuotas dėl itin ilgos trukmės, formatas, G. Balčyčio nuomone, pasiteisino – lankytojai turėjo kada pailsėti tarp įvykusių daugiau kaip 40 renginių.
Studentai nagrinės Vilniaus architektūros problemas
Antrojo tarptautinio architektūros festivalio tema kol kas neįvardijama. Visi pagrindiniai akcentai paaiškės rudenį, kai ateis laikas skelbti konkursą studentams, kad šie turėtų pusmetį ar daugiau parengti solidžius darbus.
Siekiant įtvirtinti nacionalinę festivalio reikšmę, šįkart konkursui „Studijų KAFe“ bus kuriama Vilniaus aktualijas analizuojanti tema.
Pirmojo festivalio metu surengto konkurso rezultatais rengėjai liko patenkinti: paskelbus temas paraiškų buvo gauta iš 50 šalių, o darbus atsiuntė apie 20 šalių atstovai. Beje, Lietuvos atstovų darbai, kalbant apie bendrą skaičių, nesudarė daugumos (jų buvo apie 50 proc.).
„Darbai buvo tikrai įdomūs, be to, suteikė galimybę palyginti aukštąsias mokyklas. Visi pagrindiniai apdovanojimai iškeliavo iš Lietuvos – tai šį tą, matyt, irgi rodo“, – komentavo G. Balčytis. Pernai studentai baigiamuosiuose bakalauro ar magistro darbuose nagrinėjo centrinės Kauno miesto dalies problematiką: urbanistinę Nemuno slėnio plėtrą, upių krantinių integravimą į bendrą centrinės miesto dalies audinį ir pan. Istoriniai miestų centrai ir jų ryšys su upėmis buvo pagrindinė KAFe 2013 tema.
Pernai pristatę Algimanto Sprindžio, Gražinos Janulytės-Bernotienės, Rolando Paleko ir Audriaus Ambraso studijų architektūros parodas, KAFe 2015 metu rengėjai žada naujų šios srities ekspozicijų.
