Eigulių mikrorajonas Kaune, nors pirmą kartą paminėtas dar XIV amžiuje, daugeliui asocijuojasi su prieš 40 metų pradėtais statyti pilkais daugiabučiais ir kitais sovietinės eros statiniais. Rajonas buvo projektuotas kaip tam tikra utopija, atspindinti sovietmečio idėjas, tačiau kiek jos atitinka šių dienų gyventojų poreikius? Kaip turėtų keistis rajonas, kad jame gyventojams būtų patogiau gyventi?
Atsakymų į šiuos klausimus birželio mėnesį ieškos KTU Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) kartu su partneriais iš Bartleto architektūros mokyklos organizuojamos tarptautinės vasaros mokyklos „MODERNIZMAS ATEIČIAI: RE-TOPIA: optimistiškai tarp praeities ir ateities“ dalyviai. Pasak organizatorių jais gali būti visi norintys studentai ar jauni profesionalai, kuriems ši tema pasirodys įdomi.
Stovyklą prieš tai organizavo „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ komanda. Šiemet stovyklą kuruoja KTU SAF. Apie tai, ko tikimasi iš šių metų stovyklos ir kodėl pasirinkta Eigulių teritorija pakalbinome stovyklos kuratorę, KTU SAF dėstytoją Laurą Jankauskaitę-Jurevičienę.
– Koks tarptautinės vasaros mokyklos tikslas ir ką ja bus bandoma atrasti?
– Tarptautinė vasaros mokykla vyks trečius metus, kaip „Kaunas 2022“ „Modernizmas ateičiai“ programos dalis. 2018 m. mokykloje buvo nagrinėtas Kauno tarpukario modernizmo palikimas, 2019 m. – apie ateities kurortų tema, o šių metų temą padiktavo pasikeitusi realybė, gyvenamųjų rajonų pokyčiai ir šiandieninė pandeminė situacija, kuri parodė, kad tendencijos keičiasi, žmonės ima ieškoti kaimo erdvės, gamtos ar patrauklių viešųjų erdvių greta gyvenamosios aplinkos.
Visa mūsų patirtis per pastaruosius mėnesius privertė mus kritiškai ir giliai įvertinti santykius su draugais, šeimomis ir bendruomenėmis, su mus supančiais namais, rajonais, miestais.
Tikimės suburti tarpdisciplinines tarptautines jaunų specialistų komandas, kurios vasaros mokyklos metu, bendradarbiaujant su miesto bendruomene, jaunimu, įsitrauktų į problemų gyvenamuosiuose mikrorajonuose išgryninimą ir pasiūlytų idėjų šioms problemoms spręsti.
– Kodėl išsirinkote Eigulių mikrorajoną, kaip pagrindinę nagrinėjamą teritoriją?
– Eiguliai atspindi sovietmečio modernizmo architektūrines, urbanistines, socialines idėjas. Sovietmečiu statytų daugiabučių teritorijos šiandieną išgyvena krizę, kadangi neaišku ar pastatus geriau griauti ar renovuoti, jei renovuoti, tai kokie renovacijos principai turi būti taikomi.
Neretai matome, kaip daugiabučių pirmuosiuose aukštuose įsikuria įvairios įstaigos, taip keisdamos ne tik architektūrinę pastato išraišką, bet ir urbanistinę kvartalų struktūrą. Teritorijos aplink daugiabučius, kiemai, viešosios erdvės netenka savo funkcijos, patrauklumo, tenkina, dažnai, tik automobilių statymo poreikį.
Tokios daugiabučių viešosios erdvės formuoja atskirtį, o ne bendravimo ir bendradarbiavimo jausmą, kas yra aktualu šiame pokyčių amžiuje. 2017 m. Kauno mieste yra patvirtintas savivaldybės sprendimas dėl daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo programos, kuria siekiama skatinti šių teritorijų planavimą, projektavimą ir sutvarkymą.
Tačiau dažnai daugiabučių renovacija yra segmentinė, neapima viso kvartalo sutvarkymo. Į tokius projektus įtraukus ir kvartalų bendruomenę ir jaunus profesionalus, būtų išgryninti kompleksiškesni sprendimai, tad vasaros mokykla ir siekia diskutuoti platesniame rate, kelti klausimus, siūlyti idėjas, optimistiškai tarp praeities ir ateities kurti RE-TOPIA.
– Mokykla organizuojama su britų Bartleto architektūros mokykla (The Bartlett School of Architecture). Koks ekspertų iš Londono vaidmuo?
– Organizuojama vasaros mokykla yra tarptautinė, tad svarbus vaidmuo tenka mūsų mokyklos edukatoriams profesoriui Edward Denison ir docentei Sabine Storp. Edwardas Denisonas yra Bartletto architektūros mokyklos (UCL) profesorius bei nepriklausomas konsultantas, rašytojas ir fotografas, kurio specializacija yra pasaulinė architektūros ir miesto aplinkos istorija.
2016 m. ir 2017 m. jis laimėjo RIBA prezidento medalį už mokslinius tyrimus „Asmara – Afrikos modernistinis miestas“ ir „Ultramodernizmas: architektūra ir modernumas Mandžiūrijoje“. Sabine Storp yra Bartletto architektūros mokyklos docentė. Jos tyrimų laukas – architektūros, kaip įtraukiančios praktikos, idėja, sutelkiant dėmesį į bendruomenių integravimą į architektūrinio konteksto projektavimą.
Abu šie mokslininkai ne kartą lankėsi Kaune, jį puikiai pažįsta ir kuravo ankstesnes mokyklas.
– Mokykla skirta tik architektams ar gali dalyvauti ir kitų sričių studentai?
– Mokykla kviečia dalyvauti įvairių specialybių studentus ar jaunus profesionalus nuo antropologų, istorikų, sociologų iki architektų ar inžinierių. Tarpdisciplininėje komandoje, apjungiant asmenines patirtis iš savo aplinkos bus siekiama sukurti kūrybingą rezultatą, tarsi daugialypį atsakymą kaip tokiems mikrorajonams kaip Eiguliai išgyventi krizę.
Vasaros mokykla – tai tarsi laboratorija be sienų, kurioje visi dalyviai yra laukiami, visos kūrybinės išraiškos formos yra priimtinos, siekiant pasiūlyti naujas, kūrybingas, patrauklias idėjas, skirtas spręsti urbanizuotų rajonų identiteto problemas bei urbanistinės, architektūrinės vizijos kūrimą, kartu kuriant dialogą su Kauno miesto gyventojais ir bendruomenėmis.
– Kuo šių metų mokykla bus išskirtinė?
– Šių metų vasaros mokykla yra išskirtinė tuo, kad visų pirma ji bus nuotolinė – dėl vis galiojančių kelionių suvaržymų ir ateities nežinios, deja, bet negalime mokyklos programos organizuoti kontaktiniu būdu. Visų antra, mokyklos programą sudaro net du renginiai.
Birželio 11 d. visus mokyklos dalyvius pakviesime į nuotolinį seminarą, kurio metu bus pristatyta mokyklos tema ir dalyviai galės įsigilinti į temos teorinius aspektus. Šio seminaro metu bus pristatyti trys kviestiniai lektoriai, kurie padengs skirtingas tematikas, susijusias su mūsų nagrinėjama teritorija.
Vienas iš lektorių bus BRNO technologijos universiteto (Čekija) profesorius Vladimir Šlapeta – architektas ir architektūros istorikas, kuravęs įvairias architektūros parodas Čekijoje, pvz. „Brno funkcionalistai“.
Profesorius 1992 m apdovanotas Berlyno meno prizu, taip pat Brno miesto premija ir Bukarešto architektūros trienalės prizu. Seminaro metu taip pat paliesime sovietmečio socialinį kontekstą. Paskaitą skaitys VDU docentė, antropologė Kristina Šliavaitė. Istorinį urbanistinį architektūrinį Eigulių kontekstą pristatys KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas Martynas Marozas.
Po įvadinio seminaro, birželio 28 – liepos 2 d. dalyviai nuotoliniu būdu rinksis į savaitės trukmės mokyklą. Dalyviai kritiškai apmąstys visuomenės, kultūros, bendruomenės ir aplinkos pokyčius, kurie sugadino ir galbūt toliau gadina Eigulių mikrorajono utopinę viziją, ir pasiūlys naujas intervencijas, kurios reaguotų į mūsų neaiškią ateitį, vykstančius pokyčius.
Vasaros mokykla dalyvius ir visuomenę įtrauks į kūrybines dirbtuves, kuriuose bus dalijamasi idėjomis su gyventojais ir kuriami naujoviški dizaino pasiūlymai. Tikimasi, kad dirbdami grupėse dalyviai kritiškai ir palaikančiai spręs privačios ir viešosios erdvės, erdvinio teisingumo, teisingumo, ekologijos, žaidimo, reikšmingumo, tvarumo, jungiamumo, transporto, infrastruktūros ir miestovaizdžio klausimus.
– Mokykla vyks nuotoliu, su kokiais iššūkiais galite susidurti?
– Pagrindinis iššūkis yra įtraukti dalyvius į nagrinėjamą temą, pajusti teritorijos skaudulius, pamatyti privalumus ir galimybes. Tai tikrai yra iššūkis, nes tikimės dalyvių iš įvairių pasaulio šalių, o dirbant nuotoliu perduoti tikrovės jausmą nėra taip lengva.
Tačiau mokyklos mokytojai yra paruošę įtraukiančių užduočių, kurių metu bus siekiama apjungti dalyvių asmenines patirtis, asmeninius kontekstus su nagrinėjama teritorija. Planuojame, kad trumpi video, fotoreportažai, įvairūs interviu padės mokyklos dalyviams ne tik suprasti sovietmečiu kurto rajono istoriją, socialinį kontekstą, urbanistinius sprendimus, bet ir sukurti naujus būdus šiai teritorijai gyvuoti.
Daugiau informacijos – https://saf.ktu.edu/modernizmasateiciai/
