Namas, kuris šlaite pasislepia už betoninės sienos, – toks individualiojo namo įvaizdis „Rasų namuose“ suponavo interjero sprendinius. Būtent betoninė siena savo pilku atspalviu tapo interjero dalimi, sykiu riba tarp gamtos ir bendrųjų erdvių.
Dėmesys kiekvienai detalei
Architektų biuro „YCL studijos“ komandos suprojektuotas individualiojo namo interjeras išsiskiria trijų pagrindinių spalvų koloritu: interjere vyrauja pilka ir balta spalvos bei šilta medžio tekstūra. Pilka spalva tapo antro aukšto ir pagrindinės namų erdvės jungtimi, o medis ir balti paviršiai sujungė privačias erdves antrame aukšte – pagrindinį miegamąjį, du vaikų kambarius ir vonią.
Tos pačios taisyklės galioja ir gyvenamajai erdvei pirmame aukšte: atrodo, kad betoninė siena, neutralizuodama viską aplinkui, pereina per namo vidų ir tampa jungtimi tarp gyvenamosios erdvės ir gamtos. Visos pagalbinės patalpos – laiptai, sandėliukas, antras vonios kambarys ir virtuvė – taip pat pasislepia pilkoje sienoje.
125 kv. metrų ploto namo interjero išskirtinumą kuria ir mažos skulptūrinės detalės. Pavyzdžiui, prieškambaryje kabantis veidrodis iškreipia perspektyvą ir suminkština dizaino linijas. Turėklas sukuria savotišką taką, kuris beveik nematomai paliečia pirmo aukšto grindis.
Atspindžiai, atsiradę pirmame aukšte esančioje veidrodinėje kolonoje, atkartoja erdves aplinkui, o atsiradusios linijos atspindyje sukuria erdvę, kuri vizualiai atrodo net didesnė, nei yra iš tiesų, kartu paslepia ir masyvią struktūrą.
Nuotaiką kuria natūrali šviesa
Mažos detalės sąveikaudamos sukuria darnią interjero visumą, lygiai kaip individualiojo namo architektūra jį sukuria išorėje. „Architektūrinis ansamblis, suprojektuotas Paleko architektų studijos ir „Plazmos“ architektų biurų, turi labai didelį bendrumą tarp atskirų tūrių (apdaila, proporcijos, tūrių gabaritai), taip sukurdamas įdomų architektūrinį derinį, kur visa teritorija jaučiama kaip vienas bendras darbas. Šį tęstinumą norėjome perkelti į interjerą, kur visose erdvėse, aukštuose ir detalėse išlaikoma bendra stilistika. Taip suprojektavome interjerą, kur, nepriklausomai nuo to, kurioje erdvėje esi, visada jauti, kad tai yra tie patys namai“, – komentavo „YCL studijos“ architektas A. Barzda. Dideli langai kaip dideli paveikslai, praleisdami daug šviesos ir užpildydami erdvę, praskaidrina monochrominius tonus kasdieniame šio būsto gyvenime. Kiekvieną dieną jis tampa vis asmeniškesnis ir gyvybingesnis.
Apšvietimas interjere neturėjo dominuoti, daugelyje erdvių interjero architektai nusprendė jį paslėpti, kad sklistų tik šviesa, bet pats šviestuvas netaptų vyraujantis. Vienas sprendimų – laiptinė apšviečiama iš laiptų turėklo sklindančios šviesos: čia nėra nė vieno papildomo šviestuvo, o tik kelrodis turėklas. Bendroje erdvėje atsirado keli lakoniški stambesnių matmenų šviestuvai, kurie šviesos pripildo dvi atskiras zonas – valgomąjį ir svetainę. Čia derinant mastelį – dideli langai, masyvesni baldai, vizualiai neperkrautos erdvės pojūtis – parinkti didesni ir skulptūriškesni šviestuvai.
Architekto Louiso I Kahn’o žodžiais, betonas kilni medžiaga, jei panaudota kilniai. Projektuojant šio individualiojo namo interjerą dera šiuolaikinė architektūra, šviesios erdvės ir gamta. Betonas labai subtiliai perteikia šviesą ir šešėlį, dera prie paros meto: jei šviesu ir šilta – jis toks ir bus, jeigu melancholiška ir ilgu – atitiks ir tokią nuotaiką. Interjeras dera su tuo, ką diktuoja gamta.
Nors betonas įprastai laikomas industrinio stiliaus atributu, šiame interjere jis labiau šiuolaikiškai nuosaikus. „Mes nenaudojome netikėtų medžiagų ar stipriai pabrėžtų techninių motyvų kaip atvira vėdinimo sistema, matomi laidai ar panašūs dalykai. Betoninė siena, kuri skrodžia visą žemutinę užstatymo zoną, iliuziškai skrodžia ir šį interjerą per savo spalvą, kuri yra artima betonui – pilka. Santūrūs spalvų tonai leidžia atsiskleisti vaizdams pro langus, kuriuose labai daug gamtos ir šešėlių žaismo. Šie vaizdai tampa pagrindiniais spalvų akcentais interjere ir jie kinta su kiekvienu metų laiku“, – apibendrino architektas.
Interjero autoriai: Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Alvydas Jatkialo, 2017 metai.
