Kas sukuria komfortą biure?

Dauguma darbuotojų šiandien – neskaičiuojantys darbo valandų, todėl įmonių, besirūpinančių darbuotojų sveikata ir gerove, vadovai vis didesnį dėmesį skiria komfortui biure.

Pakankamas apšviestumas, maloni temperatūra, tinkamas oro drėgnumas, tyla ir ramybė – tik dalis veiksnių, reikšmingų geram darbo efektyvumui pasiekti, sykiu reikiamiems specialistams pritraukti.

Darbo aplinka tiesiogiai veikia motyvaciją

Aušra Stankiuvienė.

Lietuvos ergonomikos asociacijos viceprezidentės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) doc. dr. Aušros Stankiuvienės teigimu, geras ergonominis sprendimas lemia darbo efektyvumą socialiniu ir ekonominiu aspektu. Tam yra būtina užtikrinti sistemos „žmogus-mašina-darbo aplinka“ veikimą. „Pasiekus aukštą šios sistemos efektyvumą, gerėja darbo kokybė (mažiau nuostolių dėl žmogaus klaidų), padidėja darbuotojų susidomėjimas darbu, palaikomas aukštas žmogaus darbingumo lygis ir sveikata“, – teigė A. Stankiuvienė.

Anot pašnekovės, aukštą minėtos sistemos efektyvumo lygį lemia tinkama darbo aplinka. Tai visuma fizikinių (mikroklimato parametrai (temperatūra, oro judėjimo greitis, santykinė oro drėgmė, slėgis, šiluminis spinduliavimas, CO2 koncentracija), apšvietimas (natūralus, dirbtinis arba mišrus), triukšmas, vibracija, elektromagnetinė spinduliuotė ir pan.), cheminių (naudojamos medžiagos ir preparatai), biologinių (virusai, bakterijos), fizinių (darbo krūvis, tempas, jėgos naudojimas, pasikartojantys judesiai, monotoniškumas ir t. t.), socialinių-psichologinių ir estetinių išorės aplinkos (spalvos, augmenija) veiksnių, veikiančių žmogų darbo procese.

„Vis tik sistemoje „žmogus-mašina-darbo aplinka“ pagrindinis vaidmuo tenka žmogui. Daug lengviau ir ekonomiškai tikslingiau projektuojant darbo vietą numatyti, kaip jos elementai atitinka darbuotojo antropometrines, psichofiziologines, psichologines ir fiziologines galimybes ir ypatybes, nei žmogų subjektyviai pritaikyti prie veikiančių sistemų“, – aiškino VGTU docentė.

„Invest Lithuania“ biuras, interjero autoriai – „HEIMA architects“ (Povilas Žakauskas). Norbert Tukaj nuotr.

Būtina sąlyga – kokybiškas projektas

Povilas Daugis.

Architektui, architektūros studijos „HEIMA“ vienam iš partnerių Povilui Daugiui teko projektuoti ne vieno šiuolaikinio biuro interjerą. Specialistas pažymi, kad juose įsivyrauja kai kurios bendros tendencijos. „Komfortas biure prasideda jau nuo pastato projekto. Projektuojant pastatą, būtina atsižvelgti į jo orientaciją pagal pasaulio šalis, apgalvoti visus momentus, dėl kurių pastate galėtų būti per tamsu, per šviesu, saulės atokaitoje – per karšta“, – komentavo pašnekovas.

Anot P. Daugio, siekiant maksimalaus komforto, ne mažiau svarbus ir pastato fasadas: kiek jis praleidžia saulę ir kaip dėl to įkaista patalpos. Architektas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu ypač populiaru projektuoti dvigubą pastato fasadą. „Ant pirmojo, pagrindinio fasado, sumontuotos specialios žaliuzės saulėtą dieną automatiškai nusileidžia, o, kai saulė nebe tokia stipri, vėl pakyla. Yra ir dar vienas geras dvigubo fasado pranašumas – mažiau prikaitinamos patalpos, nes tarp fasadų esantį orą galima natūraliai ir lengvai ištraukti, todėl karštis nepatenka į pastatą. Dvigubas fasadas sumontuotas biurų pastate „Green Hall 2“, jame projektavome nemažai biurų interjerų“, – pasakojo pašnekovas.

Bendradarbystės erdvėje „Monday Office“ užtikrinamas geras apšvietimas darbo vietose, o šviestuvų vietą galima keisti pagal besikeičiantį patalpos planą. Norbert Tukaj nuotr.

Komforto paieškos

Inžinerinės sistemos – dar vienas komforto elementas. Pasak P. Daugio, dažniausiai šiuolaikiniai biurai pasirenka klasikines šildymo sistemas – radiatorius arba konvektorius. Didžiausi pokyčiai – vėdinimo sistemoje. „Pavyzdžiui, „Green Hall 2“ biuruose virš kiekvieno darbo stalo pakabinamosiose salelėse įrengta šalčio sija, kuri švelniai, beveik nejuntamai, aušina orą. Pasitarimų kambariuose, kur reikia orą atvėsinti greičiau, veikia kondicionieriai. Šiose pakabinamosiose salelėse taip pat įmontuota ventiliacija, maža to, jos padeda sugerti garsą“, – pabrėžė architektas.

P. Daugio teigimu, yra daug ir įvairių būdų užtikrinti kokybišką pastato ar jo dalies akustiką. Pavyzdžiui, dažnai biuruose panaudojamas dvigubas stiklas. Ypač svarbu akustika pasirūpinti atviruose biuruose, kur vienoje patalpoje dirba dešimtys žmonių. Tam tikslui įrengiamos garsą sugeriančios lubos, tokios yra bendradarbystės erdvėje „Monday office“. Čia taip pat atsirado daug garsą sugeriančių užuolaidų, visame biure yra paklota kiliminė danga, kuri ne tik neleidžia garsui atsispindėti, bet ir sugeria žingsnių aidą.

Dar vienas pastaruoju metu itin išpopuliarėjęs garso izoliacijos sprendimas – specialiai pokalbiams telefonu skirti kambarėliai, apsaugantys nuo garso sklidimo ir suteikiantys privatumo.

Erdvesni kambariai gali tarnauti ir kaip darbo vieta ieškantiems ramybės. Nemažai tokių kambarių P. Daugis su komanda įrengė įmonėje „Oberlo“, kuri veikia atviro plano principu. Mažinti triukšmą taip pat padeda garsą sugeriantys baldai, audiniu aptrauktos pertvaros tarp stalų.

Kalbėdamas apie darbo vietų apšvietimą, architektas patvirtina – efektyviausias yra natūralus apšvietimas. Vis tik biure tenka pasitelkti ir dirbtinį. „Svarbu, kad apšvietimas užtikrintų pakankamą šviesos srautą darbo vietoje ir neakintų. Siekdami išvengti akinimo, lempų gamintojai naudoja groteles, kitokias technologijas“, – pasakojo pašnekovas.

Anot P. Daugio, verta paminėti, kad, siekdamos maksimalaus komforto darbuotojams, įmonės vis dažniau tradicinius stalus keičia reguliuojamaisiais, prie kurių galima dirbti ir sėdint, ir atsistojus.

Biuruose populiaru įrengti specialiai pokalbiams telefonu skirtus kambarėlius, apsaugančius nuo garso sklidimo ir suteikiančius privatumo. Norbert Tukaj nuotr.

Pas kolegas – lipti laiptais

Povilas Čepaitis.

Kitų metų vasaros pradžioje duris atvers dar vienas biurų pastatas „Live Square“ komplekse. Bendrovės „Unitectus“ architektų grupės narys, „Live Square“ projekto vadovas architektas Povilas Čepaitis taip pat sutinka, kad biuro komfortas prasideda nuo pastato planavimo ir architektūrinių sprendimų, užtikrinančių sklandų ir patogų biuro funkcionavimą. „Manau, šiuolaikiniame biure aktualu turėti kuo daugiau natūralaus apšvietimo, todėl planuojant pastatą svarbu tamsiose erdvėse įkurti pagalbines patalpas, tualetus, pasitarimo kambarius, o darbo vietas įrengti ten, kur geriausiai apšviesta. Svarbu nepamiršti, kad natūralios šviesos galima įleisti per stoglangius ir atrijus“, – pridūrė P. Čepaitis.

Šiuolaikiniuose biuruose didelis vaidmuo taip pat skiriamas patogiam judėjimui po pastatą. „Vis dažniau biuruose įrengiami ne tik liftai, bet ir erdvūs, aiškiai matomi, greitai ir patogiai judėti skatinantys laiptai. Pavyzdžiui, „Live Square“ patalpose viena advokatų kontora ruošiasi įsirengti biurą per du aukštus. Kad paskatintume darbuotojus judėti ir bendrauti tarpusavyje, jiems specialiai įrengėme atrijų-laiptus“, – kalbėjo pašnekovas.

Daugiafunkcį kompleksą su viešbučiu „Hilton Garden Inn“ Vilniaus Gedimino prospekte projektuoja architektų biuro „Unitectus“ komanda – architektai Tauras Paulauskas, Dainius Čepurna, Povilas Čepaitis, Žilvinas Urbas, Giedrius Stogis, Ieva Noreikaitė ir Linda Šeženytė.

Patalpų mikroklimatas: modernus drėkinimas ir vėdinimas

Viena pagrindinių komfortiško biuro sąlygų, pasak P. Čepaičio, kokybiškos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos. Pastaruoju metu intensyviai diegiamos oro drėkinimo sistemos. Tokia bus sumontuota ir „Live Square“ biurų pastate. Dar viena tendencija – aukštesnės klasės biuruose montuoti šalčio sijas – inertiškas ir didelį komfortą užtikrinančias sistemas, kurios vėsina beveik be jokio juntamo oro judėjimo, priešingai nei tradiciniai kondicionieriai. Visgi jos energiniu požiūriu yra ne tokios veiksmingos, todėl pastate „Live Square“ bus naudojamos efektyvesnės sistemos – freoniniai ventiliatoriniai konvektoriai su komforto sąlygas gerinančiais ir estetiškesniais linijiniais difuzoriais.

Kalbant apie vėdinimą, šiuo metu gana populiari yra kintamojo oro srauto vėdinimo sistema. „Priklausomai nuo CO2 koncentracijos kiekvienoje patalpoje, vožtuvai reguliuoja oro tiekimą į jas. Pavyzdžiui, jei patalpoje vyksta konferencija ir CO2 kiekis joje pakyla, ji automatiškai yra intensyviau vėdinama. Šildymo srityje prioritetas teikiamas pasyviosioms sistemoms, todėl „Live Square“ pastate įrengiame tradicinį konvektorinį šildymą“, – vardijo P. Čepaitis.

Architekto žodžiais, šiuo metu paplitęs ir išmanusis apšvietimo valdymas, kuris reaguoja į šviesos srautą patalpoje ir atitinkamai įjungia, paryškina arba prigesina šviestuvus, taip saugodamas darbuotojų regėjimą ir taupydamas elektros energiją. „Live Square“ kaip tik ir bus naudojamos išmaniosios apšvietimo valdymo sistemos.

Privalomas modernaus biuro atributas – pakeliamosios grindys, po kuriomis būtų sumontuotos visos elektros ir ryšių instaliacijos, kad prireikus rozečių išdėstymą grindyse būtų galima keisti šių neišardant.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 7.

• Temos: Biuro interjeras, Darbo aplinka, Komfortas darbe, Modernūs biurai, Natūralus apšvietimas, Patalpų mikroklimatas