Konferencijoje „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“ pagyrų besikeičiančių valdžių nuolat pertvarkomas renovacijos procesas sulaukė mažai. Renginyje, kurį inicijavo Polistireninio putplasčio asociacija kartu su partneriais, kone visi modernizavimo proceso dalyviai turėjo priekaištų vieni kitiems bei valdžios neveiksnumui, ypač skiriant finansavimą.
BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas įvardijo svarbiausius skaičius: šiuo metu daugiabučių namų atnaujinama už 120 mln. eurų, o procese dalyvauja daugiau nei 300 įmonių (tiesa, kad dauguma jų – nedidelės). Statybų rinkos lyderiai į daugiabučių modernizacijos procesą žiūri įtariai būtent dėl stringančio finansavimo.
Pastarųjų metų aktualija – demonstraciniai (pilotiniai) kvartalų renovacijos projektai. Pavyzdžiui, Utenoje bus atnaujinama 8 hektarų ploto teritorija, t. y. 41 daugiabutis, darželis, apšvietimo tinklai. Kol kas projekte, kurį užbaigti planuojama 2022 metais, sutiko dalyvauti 34 daugiabučių gyventojai.
Vokietijos specialistai ir Aplinkos ministerija derasi ir dėl inovatyvių projektų įgyvendinimo. Vienas tokių – Birštono meno mokyklos atnaujinimo projektas. Įgyvendinus jį, planuojama, pastatas pasieks A+ arba A++ energinio naudingumo klasę.
Antrasis – sporto komplekso Gargžduose projektas. Čia ruošiamasi įdiegti modernų pastatų šildymo sistemų valdymą.
Europos Komisijai teikiama paraiška įgyvendinti ir žemų temperatūrų centrinio šildymo projektus, kurie ypač populiarūs Skandinavijoje.
Konferencijos dalyviams ne mažiau nei daugiabučių renovacija aktuali pasirodė šilumos tiekimo trasų įvadų renovacija. Kaip paaiškino E. Petrauskas, priklausomai nuo to, kas šių įvadų šeimininkas – daugiabutis ar savivaldybės įmonė, trasų įvadų renovacijos darbus įmanoma įtraukti į investicinį planą. Deja, tokių papildomų darbų dažnai vengia investicijų plano rengėjai.
BETA sulaukė ir priekaištų dėl nuolat besikeičiančių reikalavimų. Pasirodo, kad parengus investicijų planą negali būti tikras, jog visi žygiai baigti. Atsitinka ir taip, kad po metų jį tenka rengti iš naujo, mat pasikeičia bent viena reikalavimų aprašo eilutė. BETA atstovas teisinosi, esą priima visus investicijų planus, o tuomet prašo pataisyti. Už taisymus lėšų nepridedama.
Langų ir durų gamintojų asociacijos atstovas priekaištavo dėl pasenusių reikalavimų langams. Modernizuojant daugiabučius, privalomas langų šilumos laidumo koeficientas 1,4 W/m²K – tokie langai gaminti 2005 metais. Be to, renovuojant daugiabutį įprastai keičiama 10 proc. langų, mat gyventojai neįpareigoti jų pasikeisti. Anot Langų ir durų gamintojų asociacijos atstovo, tokia renovacija beprasmė. Be to, skaičiuojama, kad daugiabučio atnaujinimas atsiperka tik tuomet, jei šilumos kainos didelės.
Juozas Antanaitis. Alekso Jauniaus nuotr.
Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis išryškino dar kelias problemas. Lietuvoje iš viso yra 28 tūkst. kiaurų daugiabučių. 19 tūkst. iš jų – stambiaplokščiai namai. Dalį daugiabučių prasmingiausia būtų nugriauti, tokia vizija dalijosi ne vienas politikas, tačiau butai – privati nuosavybė. Vienas atvejis Joniškyje parodė, kad renovacijos skeptiko netgi policija negalėjo priversti į butą įsileisti statybininkų – jo užsispyrimo pakako, kad renovuotas daugiabutis liktų „pusiau skustas, pusiau luptas“.
Įvairios apklausos rodo, kad renovacijos darbai išvargina gyventojus. Štai Austrija surado patrauklią alternatyvą – vieną butą renovuoti per vieną dieną.
J. Antanaitis pasidalijo tik Lietuvos politikams suvokiama matematika: iki 2020 metų pastatų renovavimo strategijoje buvo įsipareigota atnaujinti 70 proc. visų iki 1993 metų statytų daugiabučių. Kasmet planuota renovuoti po 1500 daugiabučių, tačiau iki 2012 metų pavyko atnaujinti 471 namą.
Šiuo metu, norint įgyvendinti ES duotus pažadus, kasmet būtina atnaujinta po 7330 namų. Kol kas džiaugiamasi 1978 atnaujintais daugiabučiais, nors liko renovuoti dar beveik 22 tūkst. Beje, praėjusiais metais lietuviams neįkandama renovacijos strategija panaikinta.
Šiuo metu vykstantis daugiabučių renovacijos procesas neretai vadinamas tinginių programa. Mat vieni daugiabučių gyventojai nuolat prižiūri namą, jį tvarko ir atnaujina savo lėšomis. O tie, kurių stogas ir langai kiauri, gauna 40 proc. (šiuo metu 35 proc.) siekiančią valstybės paramą.
Pagrindiniai Lietuvos būsto rūmų narių norai – privalomas projekto administratoriaus atestavimas, kompensacijos už šildymą ir lengvatinio PVM tarifo šildymui panaikinimas, privalomas lėšų kaupimas renovacijai, parengiamiesiems renovacijos darbams skirta banko paskola su 3 proc. palūkanomis.
Lietuvos statybininkų asociacija siūlo žvelgti dar plačiau – jos siūlymas įteisinti reikalavimą, jog statybos ar renovacijos projektai, kurių vertė viršija 1,5 mln. eurų, būtų rengiami taikant BIM metodologiją.
Dalius Gedvilas. Alekso Jauniaus nuotr.
Lietuvos architektų sąjunga, anot LSA prezidento Daliaus Gedvilo, priešinasi šiam siūlymui, esą jis pernelyg ankstyvas. Neabejojama, jog tikrosios priežastys kiek kitokios – naudojama nelegali programinė įranga. LSA prezidentas prasitarė, jog netrukus planuojama pristatyti vieno sostinės kvartalo 3D modelį.
Dar viena laukiama naujovė – projektavimo darbų pirkimas remiantis ekonominio naudingumo kriterijumi. Šiuo metu su Viešųjų pirkimų tarnyba kaip tik aptariama naujoji Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija.
Tatjana Vilutienė. Alekso Jauniaus nuotr.
VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedros docentė Tatjana Vilutienė pasakojo su kolegomis tyrusi, kodėl energijos sąnaudos pastatui šildyti dažniausiai skiriasi nuo pateiktų sertifikatuose. Kaip galimos priežastys įvardytos pasirenkami pigiausi rangovai, nekokybiškai parengti projektai, technologinių procesų nesilaikymas. Galiausiai, parenkant šiltinimo medžiagas svarbu atsižvelgti į klimato sąlygas.
2015–2016 metais buvo analizuoti 48 sostinėje renovuoti daugiabučiai. Pasirodo, bendrijos noriau renkasi tinkuojamąsias fasadų šiltinimo sistemas. Pastatuose, kuriuose naudota tinkuojamoji šiltinimo sistema, patiriami vidutiniškai 30 proc. mažesni šilumos nuostoliai per sienas nei taikant kitas šiltinimo sistemas.
Išnagrinėję renovacijos bylas mokslininkai priėjo prie išvados, kad jose informacija pateikiama fragmentiškai, nėra duomenų apie faktinį šilumos suvartojimą po modernizacijos. Duomenys prieinami tik ribotam asmenų skaičiui.
Investicinių planų kokybė taip pat labai skirtinga. Yra kokybiškai parengtų, nepatingėta netgi pridėti darbų eigos fotofiksacijų. Bet surasta ir kuriozinių atvejų. Pavyzdžiui, nurodant esamą ir numatomą būklę abiem atvejais įrašyta D energinio naudingumo klasė. Arba pateikiami du skirtingi siūlymai su identiškais skaičiavimais. Galiausiai, sertifikatuose nurodytas skirtingas to paties pastato naudingasis plotas.
Bendrovės Projektų rengimo centras direktoriaus pavaduotojas Tomas Jatulis akcentavo, jog pagrindinis daugiabučių renovacijos trukdis – stringantis finansavimas, nes neįmanoma planuoti darbų. Projektuotojas atkreipė dėmesį, kad įrengiant tinkuojamuosius fasadus vis dažniau naudojamas nuo pelėsių saugantis tinkas, kurio kaina nuo įprasto praktiškai nesiskiria.
Apie renovacijos procesą pasisakė ir politikas Simonas Gentvilas. Jo akimis, šiuo metu aktualiausia problema – renovacijos kvotos savivaldybėms, dalis kurių neišgalės investuoti į modernias priemones ar technologijas, galinčias realiai prisidėti prie klimato kaitos.
Energetikos ministerija, radusi papildomų pinigų, žada plėsti renovacijos programą. Neatmetama galimybė aktyviau įgyvendinti ESCO modelį.
Ramūnas Gatautis.
Energetikos ir termoinžinerijos technologijos mokslų daktaras Ramūnas Gatautis nepavargsta kartoti, kad vien energinį efektyvumą didinančių priemonių taikymas nenusipelno būti vadinamas modernizavimu. Specialistas primena, kad pastatų eksploatavimas skaičiuojamas tik 25–30 metų periodui, po to jiems privalomas kapitalinis remontas.
Vis dėlto net ir norėdami pasiekdami geriausių įmanomų rezultatų, gyventojai priversti apsiriboti būtiniausių renovacijos priemonių „krepšeliu“. Mat yra nustatyta didžiausia leistina daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo mėnesinė įmoka, kurios dydis susietas su šilumos kaina.
Paprastai tariant, jei šilumininkai dirba prastai, galimybių ir pinigų renovacijai bus galima išleisti daug, jei dirba gerai – namą galbūt pavyks apšiltinti, pakeisti bent dalį langų. Galbūt lėšų liks šildymo sistemų renovacijai ar kitiems darbams.
Lietuvoje modernizuojamiems pastatams dabar keliami reikalavimai pasiekti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasę, tačiau Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos narys, dr. Donatas Aviža teigia, kad vertinant optimalias sąnaudas modernizuotas daugiabutis turėtų pasiekti ne žemesnę nei A energinė klasė.
D. Aviža savo nuomonę pagrindžia skaičiavimais ir modeliavimu. Pasak jo, C energinio naudingumo klasės pastatas per 30 metų eksploatacijos kainuos net brangiau už pastatą, kurį apšiltinant pasiekti A+ energinio naudingumo klasės reikalavimai, todėl atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą verčiau apšiltinti pastatą storesniu sluoksniu.
„Jei pasiekėme C klasę, kas mėnesį mokėsime brangiau, nors pradinės investicijos buvo mažesnės, ir atvirkščiai – pasiekdami B klasę iš pradžių investuojame daugiau, o paskui mokame mažiau, tačiau galutinis rezultatas po 30 metų bus toks, kad B klasės pastatas kainuos pigiau, o bendros išlaidos C klasės pastate bus tokios pačios kaip A+ klasės pastate. Taigi, storiau šiltinant galutinis rezultatas bus pigesnis“, – kalbėjo jis.
Kita vertus, racionalus atsiperkamumo ilguoju laikotarpiu ir investicijų bei pasiektos energinio efektyvumo klasės santykis šiek tiek skiriasi priklausomai nuo to, kuo pastatas šildomas. Skaičiavimai, anot D. Avižos, rodo, kad šildant gamtinėmis dujomis racionali riba yra B klasė, tačiau kai šiluma tiekiama centralizuotai, racionalu būtų pasiekti A klasę, bet A++ klasė vis dar būtų geras sprendimas, o šildantis elektra galima drąsiai siekti A++ klasės.
Kalbėdamas apie investicijų atsipirkimą per ilgą pastato eksploatavimo laikotarpį, D. Aviža priminė, kad gyvenamieji pastatai Lietuvoje sudaro apie 75 proc. bendrojo ploto, o daugiabučių pastatų bendrasis plotas – daugiau kaip 52 mln. kv. m, todėl jų apšiltinimo kokybė yra labai svarbi.
„Tyrimo duomenys rodo, kad pastato atitvarų apšiltinimas turi labai didelės įtakos galutiniam energijos sutaupymui – iki 60 proc. energijos galima sutaupyti vien tik apšiltinus atitvaras, iki 50 proc. efektyvumą galima pasiekti keičiant tik inžinerines sistemas, o apie 80 proc. galima sutaupyti apšiltinus ir inžinerines sistemas, ir atitvaras“, – sakė D. Aviža.
Konferencijos vaizdo įrašų galite rasti čia.
