Energijos ir energinių žaliavų kainos gerokai šoktelėjo aukštyn. Deja, net ir kitą šildymo sezoną jos žada būti dar didesnės ir mes nežinome, kokia bus viršutinė riba. Prognozių yra įvairių, dažniausiai bauginančių, o prognozuotojai nė nesivargina paaiškinti, kokiais duomenimis jie remiasi sakydami, kad po metų ar dvejų energijos kainos bus dar kelis kartus didesnės.
Taigi šildymas gerokai patuštins mūsų kišenes. Ką tokiu atveju galite padaryti, kad mokėtumėte mažiau? Ar galime sumažinti šildymo išlaidas, neaukodami komforto? Yra ir dar vienas svarbus klausimas – ši žiema gali tapti šimtmečio žiema, tačiau ne dėl labai žemos temperatūros ir ne vien dėl rekordinių elektros energijos, dujų ir kitų šildymo medžiagų kainų. Įvykiai „Nord Stream“ vamzdyne aiškiai rodo, kad galimi įvairiausi, net patys netikėčiausi scenarijai. Tad reikia pagalvoti, kaip būtų galima apsisaugoti, jei dingtų elektra, baigtųsi anglis ar dujos. Kaip tuomet šildysime namus?
Kokias turime pasirinkimo galimybes?
Šiuo metu įvairios reklamos siūlo skirtingus šildymo būdus. Gana dažnai kaip išmintingiausias ir taupiausias variantas siūlomi šildymo siurbliai. Juos rinktis skatina ir pasinaudoti gyventojams skirta parama ragina vyriausybės vadovė. Tačiau yra ir priešingų nuomonių: ką darysite, jei žiemą oro temperatūra nukris iki –15 °C? Juk prie tokios temperatūros šilumos siurbliai „oras–oras“ tampa itin imlūs elektrai ir praktiškai virsta elektriniu šildymu, kuris šiuo metu yra pats brangiausias šildymo būdas. Kiti siūlo įsigyti ekonomiškus kietojo kuro katilus, tačiau ir malkų bei briketų kainos šauna aukštyn, o aplinkos ministras, gelbėdamas planetą, mosikuoja įvairiais draudimais. Ar galite būti garantuoti, kad nepasiūlys uždrausti šildymo, dėl kurio vizualiai matosi iš namų kaminų rūkstantys dūmai?
Svarstant apie ekonomiškesnį šildymą, svarbu paminėti, kad nemažą reikšmę išlaidoms gali turėti šilumos šaltinio pasirinkimas. Mes negalime pakeisti energijos kainų, bet galime pasirinkti tokią šildymo sistemą, kuri dirbtų efektyviau, naudotų mažiau kuro.
Pagal naudojamo kuro rūšį šildymo prietaisų įvairovė yra didelė:
* kietojo kuro katilai (akmens anglis, briketai, mediena, granulės, biomasė);
* skystojo kuro katilai (mazutas);
* elektriniai katilai (elektra);
* įprasti ir kondensaciniai dujiniai katilai (gamtinės dujos);
* šilumos siurbliai (aplinkos energija ir elektra);
* mišrūs įrenginiai, kai derinamos kelios šildymo technologijos, pavyzdžiui, dujinis katilas su šilumos siurbliu.
Taigi šį šildymo sezoną gaubia neaiškumo migla, o koks bus kitas, irgi sunku numatyti, – vis dar vyksta neprognozuojamo agresoriaus sukeltas karas. Pirmiausia turime įvertinti tai, kad tobulos šildymo sistemos nėra, kad staigių pokyčių čia ir dabar, artėjant šiai žiemai, nebus, kad bet kokie esminiai šildymo sistemos pokyčiai yra nemažai išlaidų reikalaujanti investicija – brangi šildymo įranga, jos įrengimas ir eksploatacija. Šildymas yra brangiausia namų ūkio sistema, kurią ne taip lengva pakeisti kita.
Energijos šaltinių kainų, katilų tipo ir tvarumo perspektyva
Dujų ir elektros kainoms šaunant aukštyn, pradėta kalbėti apie tai, kad ekonomiškiausi yra kietojo kuro katilai. Visų pirma, norint pastatyti tokį katilą namie ir prijungti jį prie jau esamos šildymo sistemos (jei tai įmanoma), reikia ne tik pinigų, bet ir laiko. Antra, kurą šildymui reikia pirkti gerokai iš anksto – šildantys malkomis kuro atsargas ruošia vasaros mėnesiais, tačiau net ir tai neužtikrina palankios kainos. Imkime dabartinę situaciją: kylant dujų ir elektros kainoms, Europoje aukštyn šoktelėjo ir malkų kainos – puikus geopolitinės įtampos iškreiptos rinkos pavyzdys. Vokietijoje malkų, medienos granulių kaina šį rudenį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo beveik 90 procentų. Bulgarijoje dvigubai išaugusios malkų kainos paskatino nutraukti medienos eksportą į ES nepriklausančias šalis. Lenkai juokauja, kad pigiau supjaustyti senus baldus ir juos sudeginti nei pirkti malkas. Beje, reikėtų pažymėti, kad praėjusiais metais granulių suvartojimas ES pasiekė naują rekordą, tačiau bendrą jų pasiūlą sumažino ES draudimas importuoti medienos granules iš Rusijos. Neįprastai didelė medienos paklausa yra ne tik ekonominė problema, ji taip pat daro poveikį aplinkai. Nors deginama mediena reklamuojama kaip švarus kuras, nes jo CO2 emisijas neutralizuoja atsodinti medžiai, o prieš medžiui virstant malkomis, jis sugėrė CO2 bei išskyrė deguonį, visgi kyla labai daug abejonių, kiek švari ir tvari iš tikrųjų yra ši praktika. Tyrimai parodė, kad, deginant medieną, vienai kilovatvalandei pagaminti išmetama daugiau anglies dioksido nei naudojant iškastinį kurą, todėl, norint pasiekti neutralų poveikį aplinkai, iškirstų medžių vietoje kuo greičiau turi atsirasti nauji medžiai, sugeriantys CO2 emisijas. Tik kad medžiai – ne kuro kainos, jie greitai neauga. Žvelgiant paprasčiau – didelės medienos kainos gali paskatinti pernelyg intensyvų ir net neteisėtą miškų kirtimą.
Apie šildymo dujomis ekonomiškumą kalbėti sunku – kainos šauna aukštyn ir labiausiai tą pajus gyvenantys senesnės statybos, žemos energinės klasės namuose ir šildantys įprastais, o ne kondensaciniais dujiniais katilais.
Elektrinis šildymas naudojamas retai, dažniau kaip antroji, papildoma ar avarinė šildymo sistema. Tai saugus ir patogus variantas, eksploatacijos požiūriu – nerealiai brangus. Elektrinis šildymo katilas arba elektriniai radiatoriai sunaudoja labai daug elektros energijos.
Ekonomiškiausias sprendimas
Ekonomiškiausias variantas – šildyti pastatą įrenginiu, naudojančiu atsinaujinančių energijos šaltinių energiją arba įsirengiant mišrią šildymo sistemą. Energijos kainos labai sumažėja, kai ją gaminame patys. Gamtiniai ištekliai yra neišsenkantys, nemokami ir mažiausiai priklausomi nuo pasaulinių energetikos politikos svyravimų. Negalime ignoruoti fakto, kad saulės elektrinės daugiausia elektros energijos gamina vasarą, o nuo lapkričio iki kovo, kai atsiranda šildymo poreikis, jos tarsi snaudžia. Taigi saulės elektrinių savininkai yra priklausomi nuo elektros tinklų, kurie saugo, o paskui sugrąžina pagamintą elektros energiją. Kol kas Lietuvoje elektros saugojimo ir susigrąžinimo sąlygos yra palankios, tad turintys saulės elektrines dar nesidairo į namams skirtas, energiją kaupiančias brangias baterijas. Tačiau stebint tų šalių, kuriose saulės elektrinių bumas prasidėjo gerokai anksčiau ir buvo intensyvesnis, tendencijas, galima drąsiai sakyti, kad elektros saugojimo paslauga brangs.
Būtent elektros energijos (saulės elektrinės) ir šilumos (saulės kolektoriai) gamyba užtikrina nepriklausomybę nuo pasaulinių kuro kainų. Tiesa, norint turėti tokią nepriklausomybę, tenka nemažai investuoti, tačiau nepamirškime, kad investicijos atsipirks, ir kuo energijos kainos labiau lipa aukštyn, tuo atsipirkimo laikas trumpesnis.
Negalima pamiršti, kad keičiantys taršius ir neefektyvius šildymo katilus į modernius įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, gali pasinaudoti valstybės teikiama parama.
Tačiau visi tokie pokyčiai (saulės elektrinė kartu su šilumos siurbliu) yra nemaža investicija, kurios rezultatai pasimatys ne iš karto, o gerokai vėliau. Tačiau ką galima padaryti šiandien?
Kaip sutaupyti nekeičiant sistemos? Pasirinkite tinkamą kontrolę
Šildymo įrenginio pakeitimas nėra vienintelė taupymo galimybė. Ne visi gali sau leisti tokią brangią investiciją, tačiau daugelis nori ką nors daryti, kas padėtų sumažinti būsto šildymo išlaidas. Tą padarytume įdiegę efektyvią šildymo valdymo sistemą. Nesvarbu, ar turite kietojo kuro, ar dujinį katilą, ar namus šildote šilumos siurbliu, ar esate įsirengę mišrų šildymą. Svarbu tai, kaip ta sistema naudoja šildymui skirtą kurą, ką ji šildo, kada, ar tikrai reikia šildyti visas namų patalpas, ar tikrai reikia šildyti tada, kai visi iš ryto išeina į darbus ar mokslus? Investicija į šildymo kontrolę tikrai nebus tokia brangi kaip viso įrenginio pakeitimas, bet tikrai turės pastebimą poveikį, nes energijos vartojimo automatizavimas yra gana efektyvus taupymo būdas. Šildymo valdymo sistemos įrengimas nėra sudėtingas – ir nekreipkite dėmesio į klaidingus mitus, sakančius priešingai.
Kodėl šildymo valdymas padeda sutramdyti šildymo išlaidas? Dėl to, kad racionaliai naudoja kurą. Energetikos ekspertų teigimu, sumažinus patalpų temperatūrą vos 1 ℃, sutaupoma 6–7 proc. energijos. Jei skaičiuotume per visą šildymo sezoną, vien dėl tokio sumažinimo sutaupytos lėšos būtų įtikinantis veiksnys. Bet tai ne viskas – automatinis valdymas leidžia įgyvendinti zoninio valdymo idėjas: reguliuoti temperatūrą atskirai kiekvienoje patalpoje, keliais laipsniais sumažinti temperatūrą rečiau lankomose ar greitai praeinamose vietose (pavyzdžiui, koridoriuje, drabužinėje, sandėliuke). Sumažinti temperatūrą galime ir tada, kai mūsų nėra namie. Kelios valandos ar kelios dienos su mažesne temperatūra visuose namuose reikšmingai sumažins sąskaitą už šildymą.
Energinis saugumas
Gyventojams nerimą kelia ir kalbos, kad žiemą gali pritrūkti energijos šaltinių, galimi laikini elektros tiekimo sutrikimai. Tad pradedama svarstyti, kaip išgyventi žiemą, kai nėra kuo šildyti namų. Juk šildymo sezonas Lietuvoje yra ilgas, trunkantis 6 mėnesius. Tai laikotarpis, kai oro temperatūra būna tokia žema, kad be šildymo apsieiti praktiškai neįmanoma. Kokie alternatyvūs šildymo būdai galėtų būti svarstomi kaip energinio saugumo garantai? Tikrai ne papildomi elektriniai šildytuvai – kaip viena geresnių alternatyvų įvardijama malkomis kūrenamas židinys ar krosnelės. Nors malkos pabrango, tačiau jų galima įsigyti. Židiniui nereikalinga elektra, todėl nutrūkus elektros energijos tiekimui jis ir toliau kūrensis bei skleis šilumą. Židinys yra paprastas, nepriklausomas šildymo prietaisas. Jis skleidžia šilumą, kuri sklinda po visą kambarį, bet jei židinys turi vandens kontūrą, jis gali šildyti ir visą namą.
Židiniai su vandens kontūru gali būti naudojami kaip pagrindinis šilumos šaltinis visam namui šildyti, nes šilumokaitis šilumą gali perduoti šildymo sistemai – grindiniam šildymui ar radiatoriams. Šiuolaikinės židinių kapsulės su vandens kontūru dažnai komplektuojamos su cirkuliacijos mazgu, tad juos prijungti prie sistemos yra labai paprasta, pakanka prijungti padavimo ir išėjimo vamzdžius. Visus reikalingus komponentus tokie židiniai jau turi. Kai kurios židinio kapsulės su šilumokaičiu turi ir atskirą kontūrą karštam vandeniui ruošti. Be to, modernių židinių efektyvumas yra gerokai didesnis. Tačiau jei židinio namuose nėra, jį reikia įrengti. Kainuoja nemažai, užtrunka gana ilgai, nes visi židinių meistrai paprastai užsivertę darbais ir siūlo ilgokai palaukti.
Mišrus variantas – tikrasis energinis saugumas
Pagrindinė mišraus šildymo idėja – įvairinti šilumos šaltinius, o tai suteikia didesnio saugumo jausmą. Finansiškai tai yra brangiau nei renkantis vieną šildymo įrenginį, bet investicijos į būsto šildymą nebūtinai atsiperka labai greitai. „Vieną kartą šildau kūrendamas dujinį katilą, kitą sykį šildymui naudoju šilumos siurblį, dar kitais atvejais naudoju židinį su vandens kontūru“, – sako 200 m2 ploto namo savininkas. Mišrus variantas, kai namie sumontuotos įvairios šildymo sistemos, yra brangi investicija, bet ji apsaugo nuo įvairiausių netikėtumų, leidžia prisitaikyti prie kylančių kainų ir konkrečiu metu naudoti pigiausią energijos šaltinį. Be to, tokia sistema tarsi draudimas nuo energijos šaltinių tiekimo sutrikimų. Kaip atrodo 200 m2 ploto namo mišri katilinė? Pavyzdžiui, pagrindiniu šilumos šaltiniu gali būti 25 kW kondensacinis dujinis katilas, į automatikos valdomą šildymo sistemą integruoti kiti du šildymo įrenginiai – židinys su vandens kontūru ir šilumos siurblys „oras–oras“. Sistema turi valdiklį, perjungiantį šilumos šaltinį pagal situaciją: jei name užkuriamas židinys, šilumos siurblys arba dujinis katilas automatiškai atjungiamas, jei židinys neduoda norimos šilumos kiekio, šilumos siurblys irgi nedirba, įsijungia dujinis katilas. Pereinamuoju laikotarpiu, t. y. tiek rudenį, tiek ankstyvą pavasarį, židinys tampa pagrindiniu šilumos šaltiniu, žiemą pagrindiniai šilumos šaltiniai yra šilumos siurblys arba dujinis katilas. Kad tokia sistema veiktų efektyviausiai, investuoti reikėtų ir į saulės elektrinę ant stogo.
Dabar, kai mus slegia energetikos krizė ir netikrumas dėl artėjančios žiemos, paaiškėja, kad svarbiau yra energinis saugumas, galimybė naudotis atsinaujinančiąja energija. Žinoma, patogumas ir ekologija vis dar išlieka svarbūs. Renkantis šildymo sistemą labai svarbu, kad ji nereikalautų priežiūros ir naudotojas galėtų ją palikti įjungtą ilgesniam laikui.
Tikėkimės, kad nuogąstavimai dėl šios žiemos pasirodys esą perdėti, o pasaulis vėl ras išeitį iš keblios padėties. Tačiau dabarties prognozės rodo, kad niekada negali būti tikras dėl ateities. Todėl jei statote namą, jūsų didžiausias rūpestis turi būti aukštas namo energinis naudingumas, kas labai mažina šildymo išlaidas, ir saugumą užtikrinančios šildymo sistemos pasirinkimas. Gyvenantiems senesnės statybos namuose irgi būtina pagalvoti, kaip padidinti namo energinį naudingumą ir kaip modernizuoti šildymo sistemą, kad ji būtų efektyvesnė.