Waterstudio.NL – tai vienintelis architektų biuras pasaulyje, projektuojantis išskirtinai statinius ant vandens ir tuo būdu sprendžiantis klimato kaitos ir urbanizacijos keliamas problemas. Įsikūrę ramaus priemiesčio ritmu gyvenančiame Rijswijk, visai ne ant vandens, o tipinio daugiabučio aukšte, šio biuro projektuotojai savo kūrinius pristato taip pat „žemiškai“ ir, rodos, nesureikšmindami savo netradicinio darbo metodo. Apie plaukiojančią architektūrą, kuri išgarsino šią studiją toli už Nyderlandų ribų, kalbamės su architektu Remko van Buren.
Kas jums yra tvari architektūra?
Reikia pasakyti, kad tvari architektūra paprastai suprantama kaip tam tikrų medžiagų panaudojimas, ir to pasekoje sukuriama nauja gyvenimo kokybė. Mes mąstome kiek kitaip ir į tvarumą žvelgiame kiek plačiau. Galvoju, kad tvarumas taip pat labai susijęs su lankstumu. Jis taip pat neatsiejamas nuo naujų statybos vietų paieškos ir turi eiti koja kojon su socialiniais pokyčiai. Kaip pavyzdį galiu paminėti didžiulius administracinius pastatus Nyderlanduose – dauguma jų stovi pustuščiai. Kodėl taip yra? Architektūra yra lėtas procesas, miestų planavimas – dar lėtesnis, tačiau mūsų gyvenimas, socialiniai, klimato pokyčiai – itin greiti. Taigi mes įsitikinę, kad tvari architektūra turėtų spręsti šias problemas, tai reiškia, ieškoti saitų tarp šiuolaikinio žmogaus ir šiuolaikinės architektūros.
Vanduo tam yra puiki priemonė – jis yra „lankstus“, jis gali veikti kaip potenciali statybos teritorija, jis yra įrankis infrastruktūrai vystyti. Watestudio.NL architektūra yra labiau panaši į mobilų produktą, nei į nepajudinamą betono luitą mieste. Pavyzdžiui, vienas iš mūsų naujausių projektų vadinasi « City Apps ». Tau reikia futbolo stadiono olimpiadai? Atsiplukdyk stadioną į savo miestą! O kai tau jo nebereikės – perplukdyk kitur. Tokiu būdu gali duoti tai, ko žmonėms reikia būtent šiuo momentu. Tvarumas nėra vien tik materialus dalykas. Gali suprojektuoti labai tvarų pastatą, bet galų gale, jei jo funkcija tampa nebereikalinga, turi jį nugriauti. Ir ką gi daryti su griuvėsiais, statybinėmis atliekomis? Ar tai bus panašu į „tvarią architektūrą“?
Jeigu architektūra tampa produktu, koks vaidmuo tuomet tenka architektūros stiliui ir kontekstualumui?
Waterstudio.NL braižas – vienos linijos (angl. one line) architektūra. Ji yra labai lengvai perskaitoma, suprantama, atpažįstama, kaip produktas, kaip iPod, iPhone. Tu pamatai jį vieną kartą ir tu prisimeni. Toks mūsų prioritetas. Žinoma, architektūra turi būti kontekstuali, tačiau mūsų atveju statinio vieta, gali pasikeisti daugybę kartų. Siekiame kad architektūra nebūtų agresyvi, nebūtų „pareiškimas“. Kartais juokiamės (nors iš tikrųjų tai yra visai rimta) – Porsche yra gražu viduryje dykumos, tačiau puikiai dera ir senamiestyje!
Kuo skiriasi namo ant vandens paviršiaus statybos procesas nuo įprastinių namų projektavimo?
Pagrindinis skirtumas, ko gero, yra finansavimo klausimas – kaip žmogus nueis į banką ir sakys „Man reikia paskolos šiam plaukiojančiam daiktui“. Visada lengviau, kai turime vyriausybės palaikymą – taip dažniausiai yra Azijoje – Indonezijoje, Kinijoje, Maldyvų salose. Kitas dalykas yra pačių būsimųjų gyventojų ir naudotojų požiūris.
Neslėpsiu – žmonės iš pat pradžių bijo. Jei dirbame tokiose teritorijose, kur siaučia uraganai, potvyniai, ar žemės drebėjimai, gyventojai rūpinasi, kaip mes su tuo susidorosime. Pavyzdžiui, turėjome projektą Hainane, Kinijoje, teritorijoje, kur nuolatos kyla potvyniai. Žmonės stato namus, pakeltus ant 3 metrų aukščio polių, bet net tiek nėra pankankama. Taigi mūsų sprendimas šioje vietoje yra „namai-amfibijos“, namai, kurie iš tikrųjų plaukia ir gali kilti kartu su vandens lygiu. Jeigu kalbant apie projektavimą – kiekvienoje teritorijoje yra atliekami tyrimai, iš kurių suformuojama ataskaita (angl. nautical report). Be jos negalime pradėti. Surenkama visa informacija apie potvynius, vėjo greitį, bangų dydį per paskutinius 50 metų.
Kaip toli gali vystytis ant jūrų, upių, ežerų plūduriuojanti architektūra ir urbanistika?
Mes tikrai tikime tuo, ką darome ir neabejojame vandens architektūros ateitimi. Galiu pasakyti vieną pavyzdį. Įdomu tai, kad daugelis Europos miestų yra sukurti radialiniu principu – tai yra miesto centras viduryje, ir toliau miestas plečiasi į šonus. Savaime suprantama, teritorijos, labai nutolusios nuo centro, yra laikomos nepatraukliomis. Tačiau plėsdami miestus „į vandenis”, mes galime sukurti gerą gyvenimo kokybę miestų pakrasčiuose. Galimybės yra beribės – juk šalia plaukiojančių gyvenamųjų kvartalų galima kurti plaukiojančius parkus, sporto aikštynus. Daugelis nekilnojamojo turto vystytojų koncentruojasi ties aukštybiniais pastatais ir taip siekia didinti miestų tankumą. Mes sakome – galime naudoti vandenį, kuris supa miestą! Šioje vietoje yra dar vienas dalykas – kai žmonės ima naudoti vandenį, jie ima jį vertinti. Vandens užterštumas yra didelė problema visame pasaulyje.
