Septyniolika metų inžinerinių tinklų projektus įvairios paskirties pastatuose rengiantys bendrovės „NIT projektai“ specialistai patvirtina: ŠVOK (šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos) – ypač svarbi inžinerinių sistemų projekto dalis. O norint sėkmingai suprojektuoti šias sistemas, būtina atlikti namų darbus: aiškiai suformuluoti pagrindinius uždavinius ir juos iki paskutinės smulkmenos suderinti su projekto užsakovu.
Svarbiausia – įvertinti sąlygas
Anot bendrovės „NIT projektai“ vadovo Tomo Karoso, pagrindiniai uždaviniai, kuriuos formuluoja inžinerinių sistemų projektuotojai, yra projektuojamų sistemų suteikiamas komfortas, ilgaamžiškumas ir patikimumas, nedidelės energijos sąnaudos, racionalios investicijos, patogumas sistemas eksploatuoti, norminių reikalavimų išlaikymas ir galimybės prisijungti prie centralizuotų sistemų išorėje.
„Atrodytų, kad tai savaime suprantama, tačiau, tik visus klausimus aptarus su projektų užsakovais, gauti atsakymai padiktuoja, kaip bus projektuojamos skirtingos sistemos. Pavyzdžiui, vieni užsakovai nori centralizuoto šildymo iš šilumos tinklų, kiti iš dujų tinklų, treti geoterminio šildymo. Aptarus galimybes prisijungti prie išorės tinklų, apytiksliai suskaičiavus galimas investicines ir eksploatacines sąnaudas, yra pasirenkamas optimalus konkrečiam atvejui variantas“, – komentavo T. Karosas.
Inžinerinių sistemų projektuotojai, parinkdami šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų projektinį sprendimą, įvertina pastato paskirtį, veiklos pobūdį, tuomet pasiūlo kelis variantus, aptaria pranašumus ir trūkumus, preliminarias kainas. Galutinį žodį įprastai taria užsakovas. Tiesa, yra ir tokių užsakovų, pavyzdžiui, prekybos centrų valdytojai, kurie turi pasirengę katalogus – užduotis projektavimui, tad belieka jų laikytis.
Patalpų mikroklimatą užtikrinančių įrenginių veikimas ir sunaudojama elektros energija priklauso nuo oro temperatūros lauke, drėgmės, oro kaitos dažnio. Taip pat nuo įrenginio naudingumo koeficiento, energinio naudingumo koeficiento, įrenginio modifikacijos, vėdinimo įrenginiuose esančių ventiliatorių galingumo ir suvartojamos energijos kiekio.
„Suderinus sprendinius su užsakovu, prasideda darbas su architektu. Dažniausiai pastato projektiniai pasiūlymai būna parengti be inžinerijos sprendinių, o vėdinimo įrenginiai, šaldymo išoriniai blokai yra gana masyvūs. Pavyzdžiui, dideliuose prekybos centruose, sporto kompleksuose vėdinimo kameros gali būti net 7 m ilgio ir 3 m aukščio. Todėl kartais atsitinka taip, kad tenka pakoreguoti vieną ar kitą architektų sprendinį, bet dažniausiai architektai randa, kur įrenginius patalpinti: rūsyje, ant stogo, techninėse patalpose, kurios gali būti bet kuriame aukšte. Įrenginiai turi būti atskirti nuo kitų patalpų priešgaisrinėmis pertvaromis ir taip, kad neviršytų leistinų triukšmo normų“, – sakė T. Karosas.
Įrenginių patalpose nemažėja
Griežtėjant energinio naudingumo reikalavimams, didėjant pastato sandarumo ir išorinių atitvarų reikalavimams, viena vertus, poreikis pastatą šildyti ir vėsinti mažėja, todėl reikalinga mažesnė šilumos gamybos ir vidaus šildymo sistemos bei šalčio gamybos ir patalpų vėsinimo įranga.
Antra vertus, vėdinimo sistemų dydžiai ir jų kiekis, keičiantis energinio naudingumo klasėms, tik auga.
Šiuo metu visuose pastatuose, norint sutaupyti energijos ir turėti efektyviai veikiančias ŠVOK sistemas, jų valdymas numatomas pasitelkus kompiuterizuotą pastato inžinerinių sistemų valdymo sistemą (PVS). ŠVOK įrenginių automatizavimas gali padėti sutaupyti 30 proc. ir daugiau elektros energijos.
T. Karoso žodžiais, kuo didesnis pastato plotas, tuo daugiau įrenginių gali prireikti pastato mikroklimatui užtikrinti, tačiau ŠVOK sistemų projektavimas labiau priklausomas ne nuo pastato ploto, o nuo jo paskirties, keliamų reikalavimų patalpų mikroklimatui ir pastato energinio naudingumo klasės.
Biurų ar visuomeniniuose pastatuose atskirose patalpose arba jų grupėse palaikomas skirtingas mikroklimatas, skiriasi vėdinimo sistemų veikimo laikas. Taigi, atsižvelgiant į užsakovų reikalavimus, projektuojamos atskiros sistemos.
ŠVOK įrangą kartais prireikia izoliuoti, ypač tose vietose, kur galima vandens kondensacija ant vamzdynų ar vėdinimo sistemos įrangos paviršiaus. Priešgaisrinė izoliacija naudojama izoliuojant visas priešgaisrines vėdinimo sistemas.
Patirtis įvairiapusė
Patalpose stingant ploto, dažniausiai pastatų rekonstravimo projektuose, galima projektuoti daugiau mažų vėdinimo sistemų. Tuomet nedideli įrenginiai gali būti montuojami palubėse. Pavyzdžiui, sanitariniame mazge, kuriame lubų aukštis gali būti mažesnis.
T. Karosas pateikė įdomiausius ir sudėtingiausius inžinerinių tinklų projektus, kuriuos įgyvendinant teko dalyvauti „NIT projektų“ inžinierių komandai. Vienas tokių – administracinių pastatų kompleksas „Vilniaus verslo uostas“, dabar – „3 burės“. Šis maždaug 62 tūkst. kv. m ploto pastatas pastatytas dar 2008-aisiais, o atitinka šiandienius energiškai efektyviam pastatui keliamus reikalavimus. Kiekviename pastato bokštų aukšte buvo suprojektuotos atskiros vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, o tai leidžia atskiriems nuomininkams individualiai reguliuotis mikroklimatą.
Dar vienas objektas – bendrovės „Agrokoncernas“ administracinis pastatas Kauno rajone, Baptuose. Ką tik užbaigtas 5800 kv. m ploto pastatas šildomas pasitelkus geotermiją ir šaldomas šalčio sijomis.
Kone sudėtingiausias „NIT projektų“ komandos įgyvendintas inžinerinių sistemų projektas – ką tik užbaigtas naujasis 62 tūkst. kv. m ploto prekybos centras Vytauto Pociūno g., Vilniuje, tik ką gautas leidimas jį statyti. Pastate buvo suprojektuota apie 40 vėdinimo kamerų, kurios orui pašildyti naudoja šilumą iš šalčio mašinose įrengtų šilumos atgavimo įrenginių.
RĖMĖJO TURINYS
