Po daugiau nei dešimtmetį užsitęsusio stumdymo tarp kabinetų ir komitetų įsigaliojo Architektūros įstatymas. Ką šis įstatymas reiškia architektų bendruomenei, kokios jėgos suteikia visuomenei bei kokių pokyčių žada verslui?
Labiau gins viešąjį interesą
Pirmieji pokyčiai architektus pasiekė dar praėjusiais metais, kuomet buvo patvirtinta nauja Lietuvos architektų rūmų įstatymo redakcija, nustačiusi privalomą atestuotų architektų bendruomenės dalyvavimą užtikrinant įstatymo veikimą ir visavertę savivaldą. Antrasis sekė Architektūros įstatymas, kuriame įtvirtinti nuostatai, kokius kriterijus turi atitikti architektūra, kad ją būtų galima vadinti kokybiška ir apibrėžti įrankiai, kaip tos kokybės pasiekti. Įstatymu įtvirtintos architektų pareigos ir atsakomybės, bendruomenių dalyvavimas architektūros vertinime, viešųjų architektūros konkursų taisyklių, architektūros objektų, pastatytų prieš daugiau nei pusšimtį metų, vertinimas.
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Algimantė Treinienė pridėjo, jog įstatymas skirtas kompleksiniam architektūros srities teisinio reguliavimo problemų sprendimui – architektūros kokybės apibrėžimui, kokybės užtikrinimo priemonių (architektūrinių konkursų, ekspertinio vertinimo ir kt.) nustatymui, architekto kvalifikacijos reikalavimų, jo pareigų ir atsakomybės įtvirtinimui. Taip pat architektūros viešojo administravimo sistemos sukūrimui, viešojo intereso gynimo užtikrinimui.
Daiva Bakšienė.
„Abu įstatymai skirti architektų profesinei veiklai reguliuoti. Juose numatytos pareigos ir įsipareigojimai tų, kurie priima sprendimus – pradedant architektais, baigiant valstybės tarnautojais. Ką tai reiškia bendruomenėms? Visų pirma teisėtus lūkesčius, kad jos gali reikalauti to, ką įstatymas apibrėžia“, – komentavo Rūtos Leitanaitės „Žinių radijuje“ kuriamoje laidoje „Reikia architekto“ dalyvavusi Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė.
Dėmesys architektūros konkursams
Žadama, jog įsigaliojus Architektūros įstatymui bus dažniau organizuojami architektūros konkursai. Kaip bus nusprendžiama, kuomet geriausia architektūrinė idėja bus išgryninama konkurso keliu? Šį sprendimą ketinama patikėti savivaldybėms. Būtent jos turėtų patvirtinti teritorijas, vietas, objektus, kuriems konkursai bus privalomi. Prioritetų sąraše turėtų atsirasti viešieji pastatai, centrinės miestų dalys, tam tikros saugomos ir paveldo teritorijos.
„Įstatyme nustatyta, kad architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais, turi būti rengiami architektūriniai konkursai skirti geriausiai statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti. Viešas konkursų aptarimas, pristatymas profesinei bendruomenei, visuomenei, profesionalus ekspertinis vertinimas, vadovaujantis jau minėtais architektūros kokybės kriterijais, turėtų statinio projektavimo ir teritorijų planavimo procesus padaryti skaidresniais, visuomenei suprantamesniais“, – atkreipė dėmesį A Treinienė.
Papildomas patariamasis balsas
Savo darbą turėtų pradėti ir Architektų rūmų suformuotos regioninės architektūros tarybos, kurių ekspertinis vertinimas pagal įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus ir pateiktos viešos rekomendacijos, manoma, galėtų padėti spręsti probleminius statinių projektavimo ir teritorijų planavimo atvejus, viešinti ir skaidrinti šiuos procesus. Regioninių architektūros tarybų viešos rekomendacijos, vieši architektūrinių konkursų aptarimai suteiktų galimybę visuomenei aktyviai dalyvauti, priimant jai svarbius sprendimus architektūros srityje.
Įstatyme numatyti griežtesnis reikalavimai pretenduojantiems užimti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas. Asmuo, siekiantis šių pareigų, be kitų nurodytų reikalavimų, privalės būti įgijęs profesinės patirties, visų pirma, statinių projektavime ir teritorijų planavimo dokumentų rengime.
Naujasis įstatymas įpareigoja daugiau dėmesio skirti architektūros konkursų viešam aptarimui, pristatymui profesinei bendruomenei, visuomenei, kad būtų vadovaujamasi architektūros kokybės kriterijais, o planavimo procesai būtų skaidresni ir visuomenei suprantamesni.
Aplinkos ministerijos atstovė A. Treinienė pabrėžė, jog vyriausieji architektai statybos, teritorijų planavimo, kitais su architektūros sritimi susijusiais klausimais, galės kreipti į regionines architektūros tarybas dėl teritorijos vystymo koncepcijos, statinio projekto ar projektinių pasiūlymų ekspertinio vertinimo iki pradedant statybas, taip išvengiant galimų neatitikimų architektūros kokybės kriterijams, teisės aktams ar norminiams dokumentams.
Galiausiai, įstatymu stiprinama architektų profesinė savivalda. Įstatyme nustatytos funkcijos, kurias vykdo Architektų rūmai – atestuoja architektus, tikrina jų profesinę kvalifikaciją, tvirtina architektų profesinės etikos kodeksą, tvirtina architektūrinių konkursų organizavimo tvarką ir regioninių architektūros tarybų nuostatus.
A. Treinienė neabejoja – įstatymu pripažinus architektūrą svarbia visuomenės intereso dalimi, nustačius architektūros kokybės reikalavimus, suteikiant Architektų rūmams teisę dėl viešo intereso gynimo kreiptis į teismą, tikėtina, kad žmonių skundai, susiję su galimai netinkama architektūros srityje vykdoma veikla, bus nagrinėjami plačiau, skaidriau. Taip pat ir architektų bendruomenė matydama, kad architektūros kokybės prasme ar kitais statinio projektavimo ir teritorijų planavimo aspektais gali būti įžvelgiamas neteisėtumas, gali eiti į teismą ir tai ginti. Taip siekiama užtikrinti visuomenės interesus, vartotojų teisių apsaugą ir gauti kokybiškus architektūrinius sprendimus.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 4.
