Egzistuoja ne tik organinės architektūros stilius, bet ir organinis modernizmas interjere. Organinė architektūra susiklostė XX a. 3–4 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje. Šiam stiliui būdinga derinti paprastas formas, banguotas linijas, saikingas kompozicijas darnoje su aplinka. Architektai, propaguojantys organinę architektūrą, pirmenybę teikė natūralioms (dažniausiai vietinėms) medžiagoms. Organinė architektūra vengia uždarų erdvių ir siekia susiliejimo su gamta, todėl įprastai pastato struktūra įsilieja ar kone atkartoja natūralios aplinkos ritmą. Organinis modernizmas kaip interjero stilius atitinka šiuos principus, tik jie perkeliami į pastato vidų.
Šis stilius kviečia derinti švarias linijas su žemės spalvų tonų palete bei rinktis natūralias tekstūras. Medinis stalas, tekstilė, daug mezginių sukuria raminantį ir šiuolaikišką stilių. Tai „boho“, „midcentury“ ir minimalizmo derinys. Norite sukurti organinį modernizmą savo namuose, ar bent jau pridėti keletą elementų? Tai padaryti galite etapais.
Augalai organinio modernizmo stiliaus interjere
Žaluma suteikia ne tik gyvasties, bet ir valo orą, suteikia tekstūros ir natūralių spalvų. Specialistai ragina renkantis augalus pamiršti kuklumą. Vertinkite juos kaip baldus, nebijokite rinktis lubas siekiančių, išraiškingų gėlių. Gėlė gali tapti centrine kambario ašimi.
Organinis modernizmas remiasi idėja, kad erdvėje turėtų būti bent vienas dominuojantis objektas, pavyzdžiui, didelio formato meno kūrinys arba reprodukcija, bet tai gali būti išraiškingas šviestuvas arba minėti augalai. Visgi pasirinktas centrinis objektas neturėtų užimti provokatoriškos pozicijos – jo raštai, spalvos ar motyvas turėtų derėti prie viso kambario interjero.
Tekstūros ir spalvos moderniame interjere
Organinis modernizmas priešinasi radikaliam skandinaviškam modernizmui. Organinis interjeras turėtų žadinti jusles medžiagų tekstūromis. Tekstūros gali būti natūralios arba sukurtos dirbtinai, pavyzdžiui, objektas pasendintas arba dėl laiko tėkmės natūraliai įgavęs papildomo vintažinio grožio. Tekstūros padeda išvengti formalumo ir įtampos.
Spalvos nėra organinio modernizmo priešai. Visgi geriausiai derėtų prigesintos spalvos arba tik spalviniai akcentai. Paprasčiausia derinti vienodų arba artimų spalvų motyvus, kurie ataidi skirtinguose daiktuose, pavyzdžiui, dekoratyvinių pagalvėlių spalvos atsikartoja kilimo rašte. Puikiai atrodys kreminės, biskvito ir terakotos spalvų deriniai. Papildomo gylio įneš juodi motyvai. Nebijokite akcentų ir spalvų atsikartojimo skirtinguose balduose ir tekstūrose.
Funkcija ir netikėti deriniai kuriant modernų namų interjerą
Norėdami sukurti gaivų modernizmą, derinkite skirtingų stilių baldus. Tai vienas pagrindinių organinio modernizmo aspektų. Juodas apvalus kavos staliukas idealiai tiks prie odinių kėdžių ir šviesios sofos, bet mažos detalės, pavyzdžiui, šviesus kilimas su tamsiais motyvais viską sujungs į darnų ansamblį.
Nebijokite organiniame modernizme skirti dėmesį funkcijai. Jūs drąsiai galite pristumti juodas medines kėdes prie šviesaus medinio stalo (kurie nėra komplektas), o dalį svečių pasodinti ant kreminės spalvos minkštos sofos, kurios kojos dera prie stalo. Kreminė spalva yra puikus pasirinkimas šiuolaikiškoje erdvėje. Ji neįpareigoja taip, kaip akinanti balta, yra jaukesnė ir leidžia labiau atsipalaiduoti. Nudažę panašia spalva sienas ir pasirinkę šviesų kilimą sukursite harmoningą interjerą.
Organinis modernizmas akcentais:
- derinkite skirtingas tekstūras (vaflinė tekstūra, skirtingų mezgimų ir nėrimų audiniai, oda, medis, akmuo ir kt.);
- baldų formos aiškios, įkvėptos gamtos;
- vienoje erdvėje tegu būna bent vienas masyvesnis objektas;
- apželdinkite erdvę;
- derinkite skirtingų stilių baldus ir nebijokite tekstūrų;
- nebijokite akcentinių spalvų, bet geriausia rinkitės prigesintas;
- sluoksniuokite natūralias tekstūras jaukumui ir nerūpestingumui sukurti.
Pagal https://havenly.com/ ir https://www.castlery.com/ informaciją parengė Deimantė Daugintytė
