Visame pasaulyje populiari idėja šiemet pirmą kartą atkeliauja ir į Lietuvos pajūrį – Palangoje rengiamas atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba“. Jo metu kiekvienas norintis galės patekti ten, kur įprastai durys užtvertos – į išskirtinius miesto statinius, išlandžioti slapčiausius jų užkaborius. Ne tik prisiliesti prie sienų, bet ir išgirsti unikalias jų istorijas.
Palanga – tai miestas parke: taip kartais apibūdinamas kurortas, kuris, be kitų unikalių savybių, iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria ir savita architektūra.
Rugsėjo 11-12 dienomis suplanuoto renginio „Pastatai kalba. Palanga“ metu žmonėms durys bus atvertos į 15 kurorto pastatų, tarp kurių – Eglė apartamentai, viešbutis „Smilčių vilos“, gyvenamasis namas „Geltonoji vila“, poilsio namai „9 bangos”, „Kankorėžis“, Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla, Palangos pradinė mokykla, vila „Šilelis“, garsioji vila „Auska“ ir kiti.
Vila Auska – vienas paslaptingiausių, išskirtiniausių vėlyvojo modernizmo kurortinės architektūros objektų, kurį tverdamas architektas Juozapas Šipalis turėjo absoliučią laisvę įgyvendinti savo idėjas: privilegiją nepaisyti projektavimo normų, didelę kūrybinę komandą ir neribotą biudžetą.
Vos keturių apartamentų poilsio namų interjero dailės objektus kūrė žymūs Lietuvos menininkai: vitražus – K. Šatūnas, skulptūrą Auska – V. Vildžiūnas, 34 originaliuosius vario šviestuvus – juvelyras K. Simanovas, keramikos darbus – N. Blaževičiūtė-Dovydėnienė ir kiti.
„Pastatai atrinkti iš skirtingų laikmečių, vieni labiau išsiskiria savo ilgus gyvavimo metus menančiomis istorijomis, kiti šiuolaikiškumu, konceptualumu savo architektūriniais, konstrukciniais sprendimais ir interjerais. Net tarpusavyje lyginti šiuo pastatus yra labai sunku, tad išskirti vieną favoritą tikrai negalime. Visi jie savaip unikalūs ir visus juos verta palankyti“, – sako vienas iš renginio organizatorių, architektas Laimonas Grauslys.
Ekskursijose po juos lankytojus lydės savanoriai-gidai, kurie supažindins svečius su pastatų istorija, bendrine kalba paaiškins architektūrinius statinių sprendimus.
„Pagrindinis renginio tikslas – sukurti naujas galimybes visuomenei domėtis architektūra ir ją pažinti“, – teigia projekto vadovė Vita Soltonaitė-Puslienė.
Anot organizatorių, visuomenei atveriamus pastatus Palangoje vienija tai, kad dauguma jų priskiriami šiuolaikinei architektūrai ir statyti po XX amžiaus vidurio, renkantis juos buvo vertinamas istorinis kontekstas, išskirtinumas, dermė aplinkoje, ženkliškumas mieste, atsižvelgta ir į tai, kiek jie prieinami visuomenei.
„Pastatai, kuriuos bus galima aplankyti renginio metu, įprastai yra neprieinami ar tik iš dalies prieinami plačiajai visuomenei. Renginys orientuotas į miestiečius, kurie galbūt kiekvieną dieną, metai po metų, praeina pro pastatus, tačiau niekada neturėjo galimybės juose apsilankyti ir tikėtina, jog dažnas susimastę „O kas gi viduje“? Būtent jiems ir norisi atskleisti pastatų užkulisius ir suteikti galimybę pažinti savo miestą „iš vidaus“, – pasakoja viena iš renginio organizatorių, architektė Kristina Vitkauskaitė.
Tokio tipo renginiai populiarūs visame pasaulyje, nuo 2015-ųjų atviros architektūros savaitgalis – Open House Vilnius periodiškai vyksta Vilniuje, o pernai „Pastatai kalba“ pirmą atkeliavo į Panevėžį.
Visiems atvirą renginį organizuoja „Architektūros fondas“ ir strateginis partneris „Lietuvos kultūros taryba“. Visos ekskursijos bei renginiai yra nemokami. Prakalbinti mus supančias Palangos erdves „Pastatai kalba. Palanga“ šiemet kvies rugsėjo 11–12 dienomis.
