Ar miestą, kuriame realiu laiku pasitelkus jutiklius valdomi šviesoforai, atsižvelgiant į eismo intensyvumą reguliuojamas gatvių apšvietimas, fiksuojama pavojinga išmetamųjų dujų koncentracija ar pranešama apie perpildytus šiukšlių konteinerius, galima vadinti išmaniuoju? Specialistai siūlo, užuot diskutavus, koks miestas vertas išmaniojo vardo, daugiau dėmesio skirti ne technologijoms, o holistiniam požiūriui į miesto gyventojus ir juos supančią aplinką.
Koncepcija Lietuvoje nebe nauja
Skaitmeniniame pasaulyje informacijos srautai ne tik formuoja populiariosios kultūros posūkius, mokslo sklaidą, ekonomikos svyravimus, bet ir keičia miestų veidą. Sparčioji algoritmais grindžiama prekyba (ang. High frequency trading) įsiliejo į finansų biržas ir virto jų status quo, medijos tapo neįsivaizduojamos be grįžtamojo ryšio, o miestai, kurie visuomet simbolizavo idėjų ir produktų mainus, pasidarė dar labiau priklausomi nuo informacijos srautų. Šiame kontekste pasigirdo pažadas, kad daiktų internetas (Internet of things) atvers naujų daiktinės kasdienybės galimybių. Visi mus supantys daiktai taps (dauguma jau ir tapo) aktyviais informacijos mainų dalyviais.
Daiktų interneto įsigalėjimą miestuose šiandien reprezentuoja išmaniojo miesto (Smart city) koncepcija. Diskusijų šia tema aktyviai vyksta užsienio spaudoje.
Lietuvoje taip pat pristatyti pirmieji išmanieji sprendimai. Pavyzdžiui, 2013-aisiais Kaune M. K. Čiurlionio gatvėje pradėjo veikti pirmoji šalyje išmanioji sankryža (viešajam transportui išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės, jutikliais aprūpintoje sankryžoje jam iškart suteikiamas prioritetas prieš kitas transporto priemones). Tiesa, transporto srautų jutikliai Lietuvoje nėra naujiena – vadinamoji žalioji banga kai kuriose Vilniaus gatvėse nebūtų galima be įdiegtų jutiklių, tiesiog ilgą laiką panašūs sprendimai nevadinti išmaniaisiais.
Sostinės pažadai virsta realybe
Kaunas jau prieš kelerius metus buvo įtrauktas į Vienos technologijos universiteto sudarytą Europos vidutinio dydžio išmaniųjų miestų sąrašą, o Vilnius šiais metais yra minimas CNN paskelbtame išmaniųjų miestų sąraše. Vilniuje dar 2012 metais skelbta apie šalies sostinės projekto „Smart Vilnius“ ambicijas įdiegti priemones, realiuoju laiku analizuojančias ir naudojančias duomenis, gaunamus iš viešojo transporto sistemos, miestiečių išmaniųjų įrenginių, ir tuo pat metu perkelti į virtualiąją erdvę visas savivaldybės teikiamas paslaugas. Tarp Vilniaus siekių tuomet buvo ir išmanus energijos naudojimas bei mobiliosiomis programėlėmis pagrįstas atsiskaitymas už paslaugas. Šiems ambicingiems siekiams realizuoti sostinė pasitelkė informacinių technologijų rinkos gigantą. 2014 metais Vilnius tapo vienu iš šešiolikos pasaulio miestų, gavusių „IBM Smarter Cities Challenge“ stipendiją ir IBM ekspertų konsultacijas, susijusias su miesto transportu, jo reguliavimu, išmaniųjų sistemų tobulinimu ir tinkamu duomenų naudojimu.
Projekto „Smart Vilnius“ kūrėjai, vardydami jau atliktus darbus, šiandien žada, kad netrukus sostinėje taps paprasčiau planuoti keliones, mat išmanioji transporto sistema sujungs visus miesto transporto duomenis, ir tai palengvins susisiekimą.
