Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino techninį projektą ir išdavė leidimą rekonstruoti buvusios ligoninės pastatus. Planuojama, kad ilgą laiką apleistos buvusios teritorijos tvarkymo darbai bus baigti 2022-aisiais, o investicijos į šį projektą sieks 45 mln. eurų.
Šalia Lukiškių aikštės esanti Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio bei jau daugiau kaip du dešimtmečiai apleistos buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorija yra ypatinga: čia susikerta ir Naujamiestis, kuris buvo formuojamas perimetriniu principu, ir senesnė urbanistinė struktūra su barokiniu vienuolyno kompleksu. Todėl bet kokia intervencija į greta vienuolyno esančią buvusios ligoninės teritoriją kelia aistras ir padidintą visuomenės dėmesį.
Prieš trejus metus parengtame ir pristatytame projekte nebuvo rasta tinkamo architektūrinio sprendimo, kokie pastatai galėtų stovėti šalia sakralinių statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1073) ir po įnirtingų diskusijų viešoje erdvėje bei žiniasklaidoje, projektas buvo sustabdytas, klausimai, susiję su minėtos ligoninės statinių kompleksu, buvo nagrinėjami keturiose Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėse bylose, tačiau tiek kultūros paveldo apsaugos specialistai, tiek projekto vystytojai apsisprendė keisti ydingą praktiką ir sprendimų ieškoti ne bylinėdamiesi, bet racionaliai ir principingai diskutuodami dėl priimtinų architektūrinių sprendimų.
Šią žiemą specialistus ir visuomenę pasiekė naujas projektas – kitokios architektūrinės išraiškos ir pasikeitusių sprendimų.
Primename su šiuo objektu susijusių įvykių seką ir pateikiame Kultūros paveldo departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro bei Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio nuomones.
Pirmoji architektūrinė vizija sukritikuota
UAB „Orkela“, įsigijusi sklypą, esantį |Vasario 16-osios g.,1, buvo pateikusi UAB „Archinova“ parengtą projektą. Tačiau ši architektūrinė vizija ir specialistų, ir visuomenės buvo sukritikuota. Statybos leidimas nebuvo išduotas.
Atmetus šį projektą, 2019 metų balandžio 4 d. KPD Vilniaus skyrius parengė Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, domininkonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso individualų apsaugos reglamentą, kuriuo konkretizuoti paveldosauginiai reikalavimai ir įvertinta, kaip turi būti saugomi kultūros paveldo objekto kompleksinės dalys bei vertingosios savybės.
2019 metais buvo organizuotas atviras tarptautinis architektūros konkursas dėl licėjaus ir viešbučio su konferencijų centru šiame sklype projektavimo. Rengiant konkurso sąlygas buvo vadovaujamasi KPD Vilniaus skyriaus parengtomis Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, domininkonų vienuolyno ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso individualaus apsaugos reglamento nuostatomis. Konkurso dalyvių buvo prašoma suprojektuoti kompleksą, derantį prie esamos jautrios urbanistinės aplinkos, sukuriant jungtis su esama visuomeninių erdvių sistema ir užtikrinant jų ryšį su esamais nekilnojamojo kultūros paveldo objektais, išsaugant miestui ir visuomenei svarbius vizualinius-erdvinius rakursus, didelį dėmesį skiriant nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių autentiškumo raiškai bei esamo istorinio užstatymo aktualizavimui, taip pat sukurti patrauklias viešąsias erdves. Sulaukta 12 projektinių pasiūlymų.
Tarptautinis konkursas išrinko laimėtoją
2019 metų spalio 11 d. tarptautinė įvairių sričių profesionalų komisija išrinko šio tarptautinio konkurso nugalėtoją – architektų biuro „DO Architects“ pasiūlytą licėjaus ir viešbučio komplekso projektą. Projekto autoriai: Gilma Teodora Gylytė, Andrė Baldišiūtė, Sabina Daugėlienė, Algimantas Neniškis, Domantas Baltrūnas, Gediminas Aismontas.
„DO Architects“ pasiūlė idėją, kaip baigti suformuoti greta Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios ir vienuolyno esančias erdves. Nauji viešbučio pastatai atkartos Juozo Tumo-Vaižganto gatvės ir vienuolyno pastato ašis. Licėjaus pastatai santūriai įsiterps tarp istorinių̨ pastatų, išryškindami jų amžių skirtumų grožį. Abu pastatai bus atitraukti nuo gatvių užstatymo linijų, o jų tūriai suskaidyti.
„Šis projektas bus plėtojamas istoriniame komplekse, todėl ypač svarbu, kad jo architektūriniai sprendiniai ne tik atitiktų keliamus paveldo apsaugos reikalavimus ir sukurtų dermę su autentiška aplinka, bet ši vieta ir visuomenei taptų aktuali bei patraukli. Vertinti projektus sukvietėme profesionalų komisiją, sugebančią įvertinti istorinius, funkcinius, architektūrinius, urbanistinius aspektus, ir esame patenkinti jos darbu. Tikime, kad įgyvendintas konkurso nugalėtojų projektas taps tvarios Vilniaus miesto plėtros dalimi”, – apie projektą yra sakiusi Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.
2020 metų balandžio 17 d. vyko viešas susirinkimas šios vietos projektavimo ir rekonstravimo. Dėl paskelbtos karantino padėties su projektiniais pasiūlymais buvo galima susipažinti nuotoliniu būdu. Projektų viešinimas vyko per tiesioginę viešojo susirinkimo transliaciją, pastabas buvo galima teikti susirinkimo metu arba iki susirinkimo el.paštu. Į nuotolinį susirinkimą prisijungė apie 130 dalyvių, nuotolinio viešinimo metu buvo gauta 18 klaisimų-pasiūlymų iš trijų paklausėjų. Iki viešinimo gauti 27 klausimai-pasiūlymai iš 7 paklausėjų. Daugiau nei į pusę pasiūlymų buvo atsižvelgta atba atsižvelgta iš dalies. Planuojama investicija – 45 mln.eurų.
Vidmantas Bezaras, Kultūros paveldo departamento direktorius:
„Projekto vystytojams nupirkus apleistą ligoninės teritoriją ir pateikus savo „maksimalias“ projektines vizijas, kaip ši vieta atrodys, pirmasis projektas sukėlė kultūros paveldo specialistų ir visuomenės nepasitenkinimą. Aklinai barokinį kompleksą apjuosiantys aukšti modernūs stikliniai fasadai, o ant senų ligoninės pastatų „uždėti“ didžiuliai stikliniai antstatai, suprantama, sukėlė didžiulį ažiotažą, teismus, visuomenės pasipiktinimą.
Nuo 2019 metų pradžios diskusijos iš teismų persikėlė į Kultūros paveldo departamentą (KPD). Įvyko gal septyni susitikimai, kuriuose abi pusės be išankstinio nusistatymo, argumentų kalba nagrinėjo teisiškai galimus sprendimus, ieškojo kompromiso tarp verslo ir viešojo intereso. Abiejų pusių sutarimu kelios teisminės bylos buvo pristabdytos, apsispręsta nuosekliai diskutuojant žingsnis po žingsnio artėti prie rezultato, o ne tolinti jo priėmimo laiką. Į procesą buvo įtraukti kelių paveldosaugos institucijų specialistai, Lietuvos architektų sąjunga, savivalda. Parengus ir patvirtinus paveldo apsaugos reglamentą, turėdami gilesnį supratimą apie vertinimo tarybos akte nurodytų vertingųjų sąvybių apsaugos principus, vystytojai ryžosi skelbti tarptautinį konkursą.
Mano nuomone, iš 12 projektinių pasiūlymų pasirinktas pats nuosaikiausias: kaip ir buvo rekomenduota, išlaikytas vidinis kiemas, neužstatyta erdvė tarp pastatų, kad nuo apžvalgos taškų matytųsi vienuolynas, išlaikyti panoraminiai taškai nuo Gynėjų gatvės. Mano nuomone, projektas tikrai sėkmingas. Dar didesnė sėkmė – atsiradęs abipusis supratimas ir pasitikėjimas tarp prieš tai konfliktavusių pusių. Džiugina ir vystytojų supratimas, kad tokiose paveldosaugos požiūriu jautriose vietose sprendimai negali būti orientuoti tik į ploto ar tūrio vienetus. Projekto vystytojai šiuo projektu, palyginti su buvusiu, turės įgyvendinti sunkiau ir brangiau kainuojančius sprendinius, taip pat jie sutiko pastatų plotą sumažinti kokiais 6-8 tūkstančiais kvadratinių metrų. Žinant, kokia kvadratinio metro kaina, verslui tai yra daug. Bet įstaigos įvaizdis šalies visuomenėje taip pat nėra paskutinis veiksnys ateities veiklose.
Dar norėčiau pabrėžti, kad KPD, stovintis viešojo kultūros paveldo intereso pusėje, prižiūrintis, kad paveldas būtų išsaugotas ir pritaikytas viešajam interesui, džiaugėsi šių nelengvų diskusijų metu gimusiu projektu. Girdėjome ir nuomonių, kad apleista ligoninės teritorija galėtų būti paversta muziejumi, sutvarkytu skveru visuomenei ir t.t. Jei valstybė būtų turtinga, būtų ir kitų kelių, galėtų šią teritoriją vėl išpirkti ir sutvarkyti. Tačiau taip nėra, priešingai, valstybė stengiasi kuo daugiau ir kuo brangiau parduoti nenaudojamus statinius. Svarbu, kad nebūtų kuriama iliuzija nusipirkus planuoti ką tik nori ignoruojant ir planavimo dokumentus ir paveldosaugos interesus. Minimu atveju, džiugina ir tai, kad visgi viešasis interesas išlaikytas: senuose ligoninės pastatuose įsikurs licėjus, reikia tikėtis, kad tokioje aplinkoje besimokantys moksleiviai išsiugdys sveiką požiūrį į paveldą. Viešbutis atsiras nugriautų, sovietmečiu statytų ligoninės pastatų vietoje. Jo langai žvelgs į barokinį kompleksą, tad miesto svečiams bus eksponuojamas mūsų paveldas. Tai irgi didelė pridėtinė vertė. Apie 20 metų vidury miesto stovėję apleisti pastatai tikrai miesto nepuošė.“
Mindaugas Pakalnis, Vilniaus miesto vyr.architektas:
„Skelbti architektūrinį konkursą dėl šios vietos – pasiteisinęs, sėkmingas sprendimas. Jis atvedė prie ženkliai geresnio rezultato. Konkurso keliu galima išspręsti problemas dėl pačių sudėtingiausių miesto vietų. Šiam projektiniam pasiūlymui mes pritariame ir tikimės, kad tai bus vienas geresnių projektų, įvykusių per pastaruosius penkerius metus. Projekto autoriams pavyko rasti kontekstualų sprendimą, kuris išsaugo vienuolyno ir bažnyčios vertingąsias savybes, jo dominavimą miestovaizdyje, o iš kitos pusės – sudaro sąlygas aplink objektą susiformuoti gyvybingoms, veikiančioms miesto erdvėms. Atgytų Vašingtono aikštė, šalia esančios gatvės. Mano nuomone, tarp barokinės bažnyčios, vienuolyno ir naujo pastato čia rasta teisinga proporcijų, santykių dermė. Tiek erdvinis sprendimas, tiek architektūriniai sprendiniai, sudarantys foną tam vienuolynui ir bažnyčiai, kalba panašia kalba, bet aiškiai matosi, kad tai nauji pastatai.
Ankstesnis projektas išsiskyrė kitokiu santykiu su vienuolynu, jis buvo visai kitoks savo architektūrine išraiška. Tuomet taip pat buvo skelbtas konkursas, bet pasirinktas projektas nebuvo konkurso laimėtojas, jis buvo iš dalyvių. Tuo metu ir konkurso sąlygos buvo visai kitokios. Detalusis planas, kuris buvo patvirtintas, toje vietoje leido žymiai daugiau, negu leidžiama dabar po šio architektūrinio konkurso. Akivaizdu, kad pastato krūvis į paveldo objekto teritoriją tada buvo numatytas per didelis. Todėl ankstesnis projektas sulaukė pagrįstų visuomenės nuogąstavimų, pastabų. Tam projektui neišdavėme statybos leidimo. Pastarasis konkursas padėjo tą krūvį sureguliuoti.
Tai vienas geresnių savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento bei projekto vystytojų ir visuomenės bendradarbiavimo pavyzdžių. Situacija buvo sėkmingai suvaldyta. Projekto vystytojai išgirdo pastabas ir sumažino pastatų apimtis.“
***
Nauja vizija – licėjus, viešbutis ir viešos erdvės
Pagal naują architektūrinį projektą keturi šiuo metu apleisti buvusios ligoninės pastatai bus rekonstruoti į ugdymo veiklai skirtas erdves. Šalia bus statomas naujas 4 žvaigždučių „Clarion“ viešbutis su konferencijų centru. Bažnyčios erdvės išliks saugomos ir neliečiamos, o vienuolynui bus sukuriama individuali prieiga su privažiavimu iš Lukiškių gatvės. Siekiant sutvarkyti ir visuomenei atverti valstybės saugomą, tačiau ilgą laiką apleistą teritoriją, per centrinę komplekso dalį suprojektuotas viešas pėsčiųjų takas, bus atvertas jaukus istorinis kiemas (sodas su suoliukais, kur bus galima klausytis bažnyčios karilionų koncertų). Ketvirtadalis viso komplekso sklypo ir aplinkos ploto bus apsodinta želdynais ir augalais. Pirmajame naujai pastatyto viešbučio aukšte galės kurtis krautuvėlės, knygynai, kavinės. Palei J. Tumo-Vaižganto gatvę bus tiesiamas dvipusis dviračių takas, sujungsiantis Baltąjį tiltą su Lukiškių aikšte.
Anot istorikų, šis barokinis bažnyčios kompleksas jau nuo XVIII a. pradžios buvo pagrindinis Lukiškių priemiesčio traukos centras. Čia jau tada vyravo viešos funkcijos: veikė pirmoji Vilniaus pasaulietinė ligoninė, šalia bažnyčios buvo sodas, mokykla, vaistinė, ledainė, o visą kvartalą daugiau nei 300 metų juosė tvora su daugybe įėjimų. Naujasis architektų porojektas atsižvelgė į šį istorinį kontekstą.
Paveldosauginiai reikalavimai
Projektuotojams buvo surašyta daug paveldosauginių reikalavimų, į kuriuos jie atsižvelgė. Pirmiausia reikia pažymėti, kad pietinės Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, domininkonų vienuolyno ansamblio statinių komplekso statusas – nacionalinio lygmens valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Šiaurinė komplekso dalis taip pat įrašyta į Kultūros vertybių registrą, jos statusas – regioninis. Šią komplekso dalį sudaro keturi Šv. Jokūbo ligoninės pastatai, penkto pastato vieta, senųjų kapinių vieta, ūkiniai pastatai.
Šioje jautrioje urbanistinėje teritorijoje paveldosauginiai reikalavimai draudžia pažeisti Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, domininkonų vienuolyno ansamblio ir ŠV. Jokūbo ligoninės statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1073), Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (33653), Vilniaus senojo miesto vietos ir priemiesčių archeologinės vietovės (25504), Vilniaus senamiesčio (16073) vertingąsias savybes.
Šiaurinėje komplekso dalyje galimi tvarkybos darbai: taikomieji tyrimai, avarinės grėsmės pašalinimas, konservavimo darbai, restauravimo darbai, remonto darbai. Paveldosauginiai reikalavimai: tarp Šv. Jokūbo ligoninės pirmojo pastato ir Šv. Jokūbo ligoninės antrojo pastato galima priestato su jungtimi rekonstrukcija ir nauja statyba neturi viršyti priestato aukštingumo iki 1 a traukės (2 aukštų grindų lygio). Galima Šv. Jokūbo ligininės antrojo pastato priestato rekonstrukcija ar nauja statyba turi neviršyti pastato karnizo.
Vienas iš reikalavimų – kiemo pastatai turi būti išdėstyti taip, kad daugiau kaip pusę (60 proc.) esamo kiemo liktų neužstatytas antžeminiais pastatais. Sklypo požeminės dalies užstatymas galimas atlikus archeologinius tyrimus.
Vizualinės apsaugos zonoje taip pat negalima pažeisti Vilniaus miesto istorinės dalies (Naujamiesčio) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte nustatytos vertingosios savybės – silueto iš šiaurės, nuo Neries upės dešiniojo kranto bei vertikalių akcentų – Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bei Mokslininkų namo kampinio bokšto su belvederiu. Taip pat reikalaujama nepažeisti J. Savickio g. perspektyvos vakarų-rytų kryptimi nuo sankryžos su Kražių gatve į Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, Aukų g. perspektyvos pietvakarių ir šiaurės rytų kryptimi nuo sankryžos su Pamėnkalnio gatve į Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią. Taip pat A. Goštauto g. perspektyvos nuo sankryžos su A. Jakšto gatve į Mokslininkų namą, akcentuojant mokslininkų namo špilį.
Maksimalus pastatų aukštis neturi viršyti į kompleksą įeinančio vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso vienuolyno namo kraigo aukščio. Prie J. Tumo-Vaižganto gatvės pusės vietoj seniai nugriautų pastatų statomi du nauji pastatai – viešbutis ir konferencijų centras.
Visuomenė susirūpino dėl senųjų kapinių
Pagal paveldosauginius reikalavimus, šioje teritorijoje buvusių XVI-XVII amžiaus kapinių vieta neužstatoma, šioje vietoje įrengiamas ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymo korpuso kiemelis. Šią vietą projekto vystytojai įsipareigojoe specialiai įprasminti.
Visuomenėje kilus klausimams, kur atsidūrė palaikai iš senųjų kapinių, KPD Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausioji specialistė Augustina Kurilienė paaiškino: „Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, senovės laikų žmonių palaikai ar jų liekanos priskiriami archeologiniams radiniams. Vadovaujantis Archeologinio paveldo objekte tyrimų metu rastų radinių perdavimo muziejams taisyklėmis, archeologinių tyrimų metu aptikta antropologinė medžiaga (palaidojimų palaikai) perduota specializuotai saugyklai – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrai, kiti radiniai – muziejams. Tuo tarpu, vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento nuostatomis, neiškelti, o užfiksavus vėl užkasti rekomenduojama tik XVIII–XXI a. palaidojimus”.
KPD informacija.
