Šiuo metu geležinkelio maršrutas tarp Vilniaus ir Kauno yra populiariausias Lietuvoje, kuriuo pervežamas beveik 1 mln. keleivių. Užbaigus įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ kelionė tarp didmiesčių sutrumpės dvigubai, tad tai bus greičiausias susisiekimo būdas šių miestų gyventojams ir jų svečiams. Tiksli būsimos kelionės trukmė paaiškės kitais metais, pasirinkus vieną iš keturių svarstomų „Rail Baltica“ geležinkelio Kaunas-Vilnius alternatyvų.
„Jau dabar nemažai keliautojų vykdami tarp Kauno ir Vilniaus renkasi traukinį dėl greitesnio susisiekimo ir patogumo – išvengiama spūsčių, nereikia ieškoti kur pastatyti automobilį ir tai tik keli privalumai. Įrengus europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ tarp Kauno ir Vilniaus, susisiekimas pagreitės beveik dvigubai, tad neabejojame, kad keleivių traukiniais vežėjai sulauks dar daugiau keleivių“, – sako AB „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Šiuo metu tarp Vilniaus ir Kauno funkcionuojančiame geležinkelyje keleiviniai traukiniai gali važiuoti iki 140 km/h greičiu. Pagal „Rail Baltica“ projekto parametrus keleivinių traukinių projektinis greitis sieks net 249 km/h.
Tiesa, tiksliai įvardinti būsimos kelionės trukmės „LTG Infra“ specialistai dar negali, nes kol kas nėra žinoma, kur tiksliai bus tiesiamas europinės vėžės geležinkelis. Planuojama, kad užbaigus „Rail Baltica“ projektą kelionė sieks iki 35 minučių.
„Šiuo metu vystymui atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Specialistai rengia alternatyvų sprendinius ir kitais metais bus pasirinktas konkretus projektas, tada galėsime tiksliau kalbėti apie ateities kelionių laiką“, – sako K. Sankovski.
Kur tiksliai drieksis „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno turėtų paaiškėti 2021 m. vasario pabaigoje.
Pagal vieną atrinktą geležinkelio alternatyvą „Rail Baltica“ apjungtų Vievį, Lentvarį ir Kaišiadoris. Taip pat ieškoma variantų, kaip geležinkelio trasą prijungti prie galimos naujojo oro uosto statybos vietos netoli Žąslių.
Planuojama, kad iš Vilniaus į Taliną bus galima nuvykti per 3 val. 38 min., į Rygą – per 1 val. 54 min., į Rygos oro uostą – per 1 val. 44 min, į Panevėžį – per 57 min., į Kauną – per 38 min.
Kelionė iš Kauno į Taliną truks 3 val. 18 min., į Rygą – 1 val. 34 min., į Rygos oro uostą – 1 val. 24 min., į Panevėžį – 37 min.
Varšuvą iš Vilniaus pasieksime per 4 val. 7 min., o iš Kauno – per 3 val. 27 min.
Šiuo metu planuojama, kad pradžioje visomis kryptimis keleiviniai traukiniai vyks keturis kartus per dieną. Vėliau, išaugus poreikiui, maršrutų gali daugėti.
„Rail Baltica“ geležinkelį planuojama baigti statyti iki 2026-ųjų metų pabaigos. „Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Lietuvoje europinės vėžės geležinkelis eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Kauno mieste keleiviniai traukiniai užsuks į Kauno keleivinę stotį, krovininiai pro Rokus vyks tiesiogiai per Palemoną link Rygos ir Talino. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius.
Projekto vertė, kuri siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Įdomiausias naujienas sužinokite pirmieji – „Statyba ir architektūra“ Facebook puslapyje:
