Nepaliaujamai kylant nekilnojamojo turto kainoms, vis daugiau žmonių priversti pirkti ar nuomotis mažesnius butus ir namus. Tačiau tiesa tokia: kuo mažesnė erdvė, tuo labiau ją apkrauna kiekviena detalė ir mažmožis. Interjero dizainerės klausiame, kaip praplėsti namų erdvę ir net mažame kambaryje rasti vietos viskam.
Ieško ne puošnumo, o praktiškumo
Interjero dizainerė Indrė Dorofėjūtė aiškina, kad miesto žmogus dabar dažniausiai mieliau rinksis mažesnius namus arčiau centro nei didesnius tolesniame rajone. Pagal tai formuojasi ir namų įsirengimo mados.
„Sparčiai kintančios ir tobulėjančios medžiagos leidžia vis efektyviau baldus ir buitinę techniką integruoti ar net visai paslėpti. Kai kurių baldų, kaip ir pernelyg puošnaus dekoravimo, dažniausiai atsisakoma, nes žmonėms kur kas svarbesnė yra estetiška visuma ir didesnė erdvė“, – aiškina I. Dorofėjūtė.
Anot jos, nors visi klientai skirtingi, dažniausiai jie nori sutaupyti vietos ir savo pačių laiko. Todėl net ir pagrindiniai baldai, be kurių namai apsieiti negali, perkami mažesni, taip pat labiau vertinami ne grožio, bet praktiškumo teikiantys planavimo sprendimai.
Studijos „In Arch“ nuotr.
Atgyvena – vietą užimantys baldai
Taupant vietą iš naujo persvarstoma, ar namuose yra išties reikalingi kai kurie įprasti baldai. Vis dažnesnė nuostata, kad jie ne tokie svarbūs kaip tuščia erdvė.
„Baldų funkcijos nesikeičia, tačiau kinta jų formos ir sprendiniai. Šiandien vis rečiau renkamasi kampinius minkštus baldus, sekcijas, televizoriaus spinteles, nes televizorių galima kabinti tiesiog ant sienos ir taip atlaisvinti šiek tiek buto ploto. O jei kalbėtume apie šiuolaikinių technologijų integraciją, paminėti reikėtų elektrinę džiovyklę, kuri, akivaizdu, yra brangesnė už metalinę, bet neužima trečdalio svetainės ir taupo laiką, kas šiuolaikinio žmogaus supratimu atperka didesnes išlaidas. Be to, tai investicija į ateitį, nes svetainėje laikomi drėgni drabužiai ilgainiui pažeidžia dažytus paviršius“, – sako interjero dizainerė.
Buitinės technikos ekspertas Petras Gendvilis pritaria, kad vis daugiau naudotojų apie buitinius prietaisus pagalvoja dar planuodami būsimus namus ir tikisi, kad buitinę techniką bus galima visiškai integruoti.
„Šiandien namus įsirenginėjanti žmonių karta yra pasiryžusi įdėti daugiau darbo į namų erdvės kūrimą, kad tik vėliau tai reikštų mažiau buities rūpesčių. Džiovyklė, kurią galima pastatyti ant skalbimo mašinos ar į nedidelę nišą prie kištukinio lizdo, itin imponuoja, nes neužima papildomo ploto ir kartu leidžia buities darbus atlikti kuo greičiau, pačiam vargstant kuo mažiau“, – neabejoja P. Gendvilis.
Studijos „In Arch“ nuotr.
Nei vienos neišnaudotos nišos!
I. Dorofėjūtė pastebi, kad tiek planuojantis naujus namus, tiek juos jau įsirengus, dėmesį atkreipti reikia į vietas, kurios jau išnaudotos kam nors kitam, tačiau neretai gali atlikti kelias funkcijas vienu metu.
„Be galo svarbu sumaniai išnaudoti erdvę sandėliavimui – kuo efektyviau tam pritaikysite vieną namų dalį, tuo erdvesnės atrodys kitos dalys. Tarkime, vieta po laiptais gali tapti puikiausia erdve spintai arba, jei aukštos lubos, galima sumaniai suprojektuoti baldinę antresolę. Taip pat nepamirškite turimų nišų ir tokių, rodos, mažų vietų kaip plotas virš tualeto bakelio. Pavienės jos gali atrodyti nedidelės, tačiau protingai panaudojant iš jų išspausti galima labai daug“, – teigia studijos „In Arch“ interjero dizainerė.
Taip pat ji ragina nepamiršti, kad didesnės erdvės pojūtį namuose galime susikurti paprastais psichologiniais triukais, kurie realiai erdvės nepraplečia, bet priverčia pasijausti taip, lyg ji būtų didesnė.
„Erdvės iliuzija, pavyzdžiui, spintos padengimas veidrodžiu, sukuria erdvės pojūtį. Todėl dabar tokie populiarūs veidrodžiai bei langai – instinktyviai nebenorime užgriozdinti kiekvieno svetainės metro, nes kai erdvės daugiau, jaučiamės laisviau ir patogiau. Taigi išnaudokite tokius triukus“, – pataria I. Dorofėjūtė.
