Namai – vienas iš svarbiausių kokybiško gyvenimo elementų. Vieni namus lygina su tvirtove, kitiems jie – šventovė. Tai rodo, kad geri namai suteikia komfortą ir kūnui, ir sielai. Tačiau siela – ne abstrakti, o individuali savybė, todėl negali būti vienodai visiems tinkamo interjero. Ką daryti, kad interjeras atitiktų sielą? O jeigu dar patys nelabai suvokiame, kokių namų norime? Savo įžvalgomis pasidalijo interjero bei baldų prekybos centro „Domus galerija“ ambasadorė, interjero dizainerė Agnė Stanikūnaitė.
Ne tobulas, o atspindintis sielą
„Ilgą laiką apie tai nesusimąstydavau. Bet prieš trejus metus, dirbdami prie vieno projekto, turėjome susitikimą, derinome projektą su klientais ir architektais. Diskusijos metu iš architektų netikėtai išgirdau: „Agnė kuria interjerus, atspindinčius žmonių sielas“. Tai padarė man įspūdį bei privertė susimąstyti. Supratau, kad man visuomet buvo svarbu išsiaiškinti kliento viziją, norus, akcentuoti jo poreikius“, – sako A. Stanikūnaitė.
Ji prisipažįsta niekada nekūrusi interjero iš savanaudiškų paskatų, kad parodytų save, savo kaip dizaineres sugebėjimus ar išradingiausias, netikėčiausias mintis. Ji įsitikinusi, kad nederėtų kliento varginti savo nevaržomų idėjų srautu. Galbūt ji liks neįgyvendinusi savo tobulojo projekto, bet laikosi nuostatos dirbti žmonėms taip, kad jiems būtų gerai. Ji taip pat viliasi: galbūt likimas pametės svaiginančiai atvirų pasiūlymams klientų, kurių galimybės ir požiūris sutaps su dizainerės, ir viskas bus įgyvendinta lengvai, o, galbūt, tai bus jos pačios namai.
Sėkmę lemia šeimininko atvirumas
„Aplinkos sąvoka apima ne tik darbą ir viešąsias erdves, ta aplinka yra ir namai, ir jie turi būti vienoje dermėje su mumis, nes kitu atveju gali atsitikti ir taip, kad namuose ne tik nesijausime komfortiškai, bet ir nenorėsime grįžti į juos arba aplinka veiks net negatyviai: gali nesinorėti keltis iš lovos, galima jaustis apatiškai ir depresiškai vien tik dėl netinkamos aplinkos poveikio“, – aiškina interjero dizainerė.
Ji prisipažįsta siekianti, kad klientas atvertų savo sielą. Visuomet įdėmiai išklauso klientų įžvalgas apie draugų ir bičiulių namus, į ką klientas atkreipė dėmesį, kas, jų manymu, yra madinga, ir tuomet jau susidaro įspūdį, kuria linkme galima judėti. Vėliau jau klientas skatinamas išsakyti savo poreikius.
„Yra buvę atvejų, kai klientai tiesiog bando įtikti ir nėra iki galo atviri, atsakinėdami į klausimus – galbūt nenori pasirodyti neišmanantys ar senamadiški – tuomet gaunamas rezultatas nėra iki galo džiuginantis, o kelio atgal jau nėra. Todėl labai svarbu pateikti kuo aiškesnę ir nuoširdesnę informaciją apie savo charakterį, savo įpročius, požiūrį, buitį, kad namai būtų namais“, – savo patirtimi dalijasi „Domus galerija“ ambasadorė.
A. Stanikūnaitės kuriamo interjero vizual.
Ką daryti, kai nežinai ko nori
Kalbėdamasi su savo namus kuriančiais žmonėmis, interjero dizainerė stengiasi kuo daugiau sužinoti apie klientų buitį, patirtis, nuomonę, reakcijas į stilistiką, spalvas ir tai, kas įkvepia ar suerzina. Tai padeda suprasti, kokia galėtų būti žmogaus svajonių aplinka. Pats smagiausias darbo pagal šį principą etapas, kai klientas nustemba ir nudžiunga pamatęs, kad interjero dizainerė išskaitė „tarp eilučių“ ir nustemba, kad įmanoma net ir nedidelėje erdvėje turėti svajonių aplinką, arba pamato, kaip suskamba deriniai, kurie atrodė nesuderinami pokalbio metu.
„Viena mano mylima klientė buvo pasiklydusi tarp skirtingų stilių ir niekaip nerado savęs. Toks procesas, kai tenka bergždžiai spėlioti, gerokai vargina, nes kad ir ką siūlytum, gauni atsakymą: ne, dar ne visai gerai, „kažkas ne taip“ ir panašiai – žmogus pats nežino, ko nori. Teko pamiršti viską, apie ką buvome šnekėję, ir pirmiausia pradėjome dirbti su koncepcija: pabandėme išgryninti visų jos mylimu stilių „už“ ir „prieš“ ir bandyti rasti kryptį. Toks principas atskleidė labai gražius moters vidinius jausmus ir supratome, koks stilius bus mūsų bazinis ir su kuo jį derinsime, kokios detalės galėtų jį papildyti. Tai buvo visiškai netikėta, nes moteris buvo įsitikinusi, kad bazinis jos stilius visiškai kitas – dėl to mūsų bandymai buvo bevaisiai“, – prisimena interjero dizainerė.
Tai buvo didžiausias A. Stanikūnaitės atradimas: ką daryti su klientais, kurie nėra tikri dėl savo stiliaus ar savo skonio.
A. Stanikūnaitės kuriamo interjero vizual.
A. Stanikūnaitė įvardijo 5 pagrindinius žingsnius, kuriant interjerą sielai.
1. Prieš susitikimą su interjero dizaineriu gerai pagalvokite apie savo buitį. Pabandykite atsakyti į klausimą, kas jūsų buityje jums labiausiai patinka ar nepatinka, erzina ar suteikia džiaugsmą.
2. Dizaineriui pateikite kuo daugiau savo svajonių interjerų ir inspiracijų. Papasakokite, kas juose labiausiai džiugina, arba atvirkščiai – nepatinka: nekreipkite dėmesio į pavyzdžių skirtingumą ar nesuderinamumą.
3. Apibrėžkite arba bent preliminariai įvertinkite interjero atnaujinimui skiriamą biudžetą. Žinodamas biudžeto ribas arba užmojus, girdėdamas išsakytus norus ir poreikius, dizaineris galės aiškiau suprasti ir jums pasakyti, ar galite sau tai leisti, o jei ne, ką geriausio galima dėl to padaryti.
4. Nebūkite tokie tikri, kad suprantate dizainerio vaidmenį. Patartina įsiklausyti ir sužinoti, koks procesas laukia, kad procesas ir galutinis rezultatas džiugintų ir išvengtumėte nesusikalbėjimo: „Aš maniau, kad jūs tai padarysit“ arba „Aš maniau, kad jūs žinot / supratot“.
5. Nežlugdykite kūrybinio proceso. Labai svarbu, kad abi pusės labai gerai suprastų savo vaidmenis šiame procese ir jo metu išlaikytų atvirą santykį.
„Dar norėčiau pabrėžti, kad tikri namai, sukurti konkrečiam žmogui, retai kada „išeina iš mados“. Siela yra nuolatinė būsena: keičiami tik nusidėvėję paviršiai, bet principas ir emocija lieka tas pats“, – teigia A. Stanikūnaitė.
„Domus galerijos“ inf.
