Rusijos ir Ukrainos karas ir priimtos prekybos sankcijos atkirto kelią daugeliui žaliavų, kuriomis Europos ekonomika rėmėsi iki šiol. Be to, neseniai girdėjome Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen sakant, kad turime rasti būdų ir galimybių pakeisti Kinijos tiekiamas žaliavas pramonės šakose, kurios yra būtinos tolesnei Europos plėtrai. Kadangi ES tikslai yra stipriai susipynę su žiedine ekonomika, o tvarus judumas ir žalioji energetika reikalauja rečiausių pasaulio išteklių, Europai reikia: 1) būsimų lyderių, kurie sugebėtų valdyti išteklius laikantis tvarumo ir demokratijos vertybių 2) jų verslumo, siekiant užtikrinti inovatyvius sprendimus visoje žaliavų vertės grandinėje.
Tarptautinės tvaraus ir novatoriško gamtos išteklių valdymo magistro studijos (SINReM) yra svarbus žingsnis siekiant sukurti lopšį startuoliams, kurie paskatintų naujoves šioje srityje.
Dvidešimt vienas studentas iš viso pasaulio šį rugsėjį pradeda magistrantūros studijas Gento universitete, Belgijoje. Po kruopščios atrankos, į kurią buvo įtrauktas ir kandidatų interviu su atrankos komisija, geriausi jaunuoliai iš ES valstybių narių, Indijos, Pietryčių Azijos ir kitų pasaulio šalių gavo dosnias stipendijas dvejų metų programai, kuri vyks Belgijoje, Vokietijoje ir Švedijoje.
Vienas studentų šią įdomią kelionę pradeda Lietuvos vardu: tai 25 metų nuolatinis Lietuvos gyventojas Abhishekas Singh. Į Lietuvą iš pradžių jis atvyko studijuoti medicinos, bet vėliau persigalvojo ir pakeitė studijas į biotechnologijas. Vaikinas per gyvenimą jau spėjo patirti didžiulius švietimo sistemų skirtumus visame pasaulyje: jis lankė mokyklas Pietų Afrikoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje, Portugalijoje. Nuolatiniai pokyčiai išugdė Abishek gebėjimą greitai prisitaikyti, pasivyti ir geriausiai panaudoti ankstesnę patirtį – tai buvo didelis privalumas stojant į SINReM magistrantūros studijas.
„Tikėtina, kad pamatysime aiškius žingsnius ir Kinijos siekį tapti mažiau priklausoma nuo pasaulio, o pasaulį padaryti labiau priklausomą nuo Kinijos. (…) Tai ypač aktualu, kai kalbama apie tokias svarbias žaliavas kaip litis ar kobaltas. Tokiems sektoriams kaip greitasis geležinkelis ir atsinaujinančios energijos technologijos. Arba besiformuojančioms technologijoms, kurios yra svarbiausios ateities ekonominiam ir nacionaliniam saugumui, pavyzdžiui, kvantinei kompiuterijai, robotikai ar dirbtiniam intelektui.”
Iš EK pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbos „Mercator” Kinijos studijų institute ir Europos politikos centre.
EK nuotr.
Programa apima išteklių tyrinėjimą, tvarius gavybos procesus ir tvaresnių medžiagų kūrimą bei perdirbimą. Studentai bus mokomi rasti naujų sprendimų, prisidedančių prie žiedinės ekonomikos kūrimo. Nenuostabu, kad Abhishekas aptiko SINReM, kai ieškojo informacijos savo projektui – ne pelno siekiančiai aplinkosaugos įmonei, kurią Indijoje jis įkūrė prieš dvejus metus. Įmonė kasmet perdirba per 800 tonų tauriųjų metalų turinčių atliekų. „Pagaliau būsiu tarp žmonių, kurie supranta, apie ką aš kalbu, ir kuriems svarbios tos pačios vertybės“, – sako būsimasis prestižinių studijų naujokas.
SINReM programoje trys universitetai-partneriai sujungia patirtį, kad padengtų visą žaliavų vertės grandinę. Gento universitetas pirmauja žiedinės ekonomikos, aplinkos mokslų ir technologijų, išteklių atgavimo iš atliekų ir tvarumo vertinimo srityse, tad pirmasis studijų pusmetis bus arčiausiai socialinių mokslų. Antroji pirmųjų metų pusė bus daug labiau orientuota į mašinas, kaip ir galima tikėtis iš vokiečių. Freibergo kalnakasybos ir technologijos universitetas tarptautinės programos studentams siūlo savo žinias apie tvarias ir aplinkai nekenksmingas gavybos technologijas. Galiausiai, Upsalos universitetas suteiks gilių žinių apie retų geologinių išteklių tyrinėjimą. Taip pat Švedijoje daug dėmesio skiriama inovacijų valdymui ir verslumo mokymui.
Tikimasi, kad programos pabaigoje kiekvienas SINReM studentas sukurs įmonę, kuri panaudotų žinias ir įgūdžius, įgytas per dvejus intensyvių studijų metus. Stipendija taip pat įpareigoja jos gavėjus bent dvejus metus įkurtos įmonės veiklą vykdyti Europos Sąjungoje. Kadangi Abhišekas jau turi įmonę, jam nestinga pasitikėjimo savo verslumu.
„Po dvejų metų noriu turėti įmonę, kurioje dirbtų bent 4 darbuotojai, ir panaudoti viską, ką išmokau, prasmingiems pokyčiams. Iki 32 metų noriu uždirbti tiek, kad nebesijaudinčiau dėl savo sąskaitos ir žmonių, kuriuos įdarbinsiu, ateities“, – dalijasi savo tikslais Abhishekas.
Sėkminga karjera privačiame sektoriuje taip pat vaikinui teikia pasitikėjimo. Jis jau yra dirbęs atliekų perdirbimo įmonėje Azijos ir Australijos regiono vadovu, o paskutiniai metai, pradirbti „Teltonikoje“, rodo ne tik jo potraukį technologijoms, bet ir fenomenalų sugebėjimą per trumpą laiką parodyti savo sugebėjimus. Per vienerius metus eidamas pardavimų vadybininko pareigas jis įgijo komandos pasitikėjimą derėtis dėl projektų įvairiuose sektoriuose, įskaitant automatizavimo, energetikos ir kariuomenės sektorius. Ir jam priskirtas verslo plėtros regionas nėra iš lengvųjų: tai Vidurio Europa ir Balkanai, kur verslas skeptiškas ir labai orientuotas į kainas.
Liepos pabaigoje „Teltonika“ jam pamos viso gero, o rugpjūčio pradžioje Abhišeką jau sveikins studentų miestas Gantas. Jis taip susikoncentravęs į savo naują iššūkį, kad vasaros atostogų mėnuo pasitarnaus kaip laikas nerti gilyn į aukštąją matematiką. Rugsėjo mėnesį Abishekas nori būti pasirengęs sužibėti būsimų profesionalų grupėje, kurios misija įnešti daugiau tvarumo žaliavų sektoriuje.
