Deimantė Daugintytė
Griauti ar atnaujinti – to dažnas savęs klausia senos statybos namo savininkas ir žmonės, paveldėję tėvų ar senelių namus. Specialistai, susirinkę į birželio pabaigoje SA.lt organizuotą vebinarą apie privačių namų modernizaciją, pabrėžė, kad vis dažniau kalbėsime ne tik apie daugiabučių renovaciją, bet ir individualių vienbučių-dvibučių atnaujinimą. Poreikis akivaizdus: Lietuvoje vienbučių namų yra apie 406 tūkst., didžioji dalis statyti po 1946 m. ir vėliau. Tai energiškai neefektyvūs, dažnai net neapšiltinti pastatai, kurių gyventojai ne tik išleidžia daug bandydami sušildyti tokį pastatą, bet ir dažnai susiduria su prastu mikroklimatu ir pasenusiais sprendimais. Ką daryti tokių namų savininkams, kokį planą paruošti ir kam didžiausia tikimybė gauti iki 14,5 tūkst. eurų valstybės paramą, vebinare atsakė specialistai.
Ar visada verta rekonstruoti senos statybos vienbutį ar dvibutį?
„Retas seminaras ar renginys apsieina be sąvokos „tvarumas“. Statybų sektoriuje tai siejame su išliekančiais ir tausojančiais sprendimais, medžiagomis“, – seminarą pradėjo 20 metų patirtį turintis architektas, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas ir valdybos narys Rytis Kaminskas. Savo pranešime „Tvarus individualių namų modernizavimas“ jis akcentavo, kokiu tempu ir mastu kuriame:
„2020 m. mes, žmonės, jau buvome pastatę, sukūrę daugiau nei gamtos sukurta biomasė. Gamtai darosi vis sunkiau atsverti mūsų kūrybą, kuri nebūtinai tvari ar saugi Žemei.“ Statybos nestoja, todėl prognozuojama, kad apie 2040 m. mūsų pastatytų objektų masė padvigubės, lyginant su 2020 m. statistika.
Ši statistika sufleruoja, kad geriau atnaujinti turimus objektus, prikelti juos antram gyvenimui, nei statyti naują. Tas pats pasakytina ir apie individualius namus. Gyvenamųjų būstų Lietuvoje skaičius 2011 m. duomenimis viršijo 1 mln., vienbučių vienetų skaičius siekė 406 tūkst. „Didžioji dalis vienbučių yra statyti po karo – nuo 1946 m. ir vėliau. Iki 2000-ųjų statyti vienbučiai sudaro 80 proc. Kadangi iki to laikotarpio nebuvo keliami energinės klasės reikalavimai, gyvename neefektyviuose namuose“, – pabrėžia Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas ir valdybos narys.
Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje vykdoma kelis dešimtmečius ir plačiai žinoma visuomenei, o vienbučių-dvibučių modernizacija stokoja dėmesio. Šiemet Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau kvietė atnaujinti individualius namus pasiekiant ne mažesnę nei B energinę klasę ir sumažinti energijos išlaidas bent 40 %. Parama gyventojams siekia iki 14,5 tūkst. eurų.
Tačiau ar visada verta rekonstruoti senos statybos vienbutį ar dvibutį? Kai kuriais atvejais verčiau nugriauti juos ir statyti naujus – pataria architektas R. Kaminskas.
Be to, reikėtų įsivertinti, kad kuo namas sudėtingesnės architektūros ir didesnio ploto, tuo sudėtingesnė modernizacija. Architektas sudarė tvarių modernizacijos žingsnių programą ir įvertino kiekvieną punktą pagal sudėtingumą (+/- reiškia, kad atnaujinimas gana sudėtingas, + – būtinas ir nesunkus sprendimas).
Kokie tvarios modernizacijos rezultatai? Ne tik mažesnės energijos išlaidos ir eksploatavimo kaštai, bet ir didesnis saugumas bei gyvenimo kokybė. Be to, sėkmingas ir sklandus pavyzdys gali paskatinti kaimynus atnaujinti savo būstą.
Išklausykite visą architekto, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovo ir valdybos nario Ryčio Kaminsko pranešimą:
Namui atnaujinti būtinas kompleksiškas planas
Vebinare individualių namų atnaujinimo temą tęsė dr. Andrius Buska, UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas. Pristatydamas savo pranešimo temą „Individualių namų renovacija. Potencialas ir iššūkiai“ jis įvardijo net keletą aspektų, kodėl verta renovuoti namą:
- Komfortiškesnis gyvenimas
- Mažesnės šildymo išlaidos
- Estetiškesnis namo vaizdas
- Šeimai reikia daugiau vietos
- Norite atsisakyti iškastinio kuro
- Siekiate sumažinti oro taršą
- Norite padidinti namo vertę
Šie norai daugiau ar mažiau motyvuoja imtis veiksmų. Tačiau nepasiduokite impulsyvumui. „Namo atnaujinimą derėtų planuoti kompleksiškai, kad gautume tikrai didelę naudą ir pajustume skirtumą. Kaip rodo moksliniai tyrimai ir skirtingų senų pastatų modeliavimai, vien atitvarų šiltinimas gali sumažinti šildymo išlaidas nuo 30 iki 80 %. Kiek sutaupysite iš tiesų, priklauso nuo šiltinimo masto, pasirinktų medžiagų ir jų termoizoliacinių savybių, namo konstrukcijos ir kitų faktorių. Tai turėtų būti pirmas žingsnis, o tik vėliau rinkitės šildymo sprendimus – saulės elektrines arba šilumos siurblius“, – siūlo UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas.
Dr. A. Buska vebinaro metu įvardijo, kiek individualių namų savininkų skubiai turėtų susirūpinti savo pastato modernizavimu. D ir žemesnės klasės individualių pastatų yra 64 % (daugiau nei 300 tūkst. vienetų) – tai reiškia, kad jie nešiltinti, arba šilumos izoliacija yra skurdi. Nešiltinto pastato šildymo išlaidos ypač didelės, todėl primygtinai rekomenduojama pirma pasirūpinti šiltinimu.
Skaitykite plačiau apie namo šiltinimo sprendimus.
Išklausykite visą dr. Andriaus Buskos, UAB „ROCKWOOL“ techninio vadovo, pranešimą:
Klaidos, kurias daro individualių namų savininkai, keisdami šildymo sistemą
„Pastatas yra kompleksiškas, bet pirmiausia norint modernizuoti namą, reikėtų įsivertinti esamą situaciją“, – pranešime „Inžineriniai (ŠVOK) sprendimai“ akcentavo Marijus Digrys, „Viessmann“ atstovas prekybai.
Jis pasiūlė atlikti reguliarią šildymo įrenginių priežiūrą ir aptarnavimą – tai užkirstų kelią rimtiems gedimams ir remontams bei galimai sutaupytų šildymo išlaidas. „Šildymo įrenginių priežiūra ir aptarnavimas nėra įprastas reiškinys mūsų visuomenėje, bet praktika rodo, kad net ir standartinio patikrinimo metu galima aptikti rimtų pažeidimų. Būtent jie gali slypėti už išaugusių sąskaitų“, – pabrėžia specialistas, pridurdamas, kad priežiūra yra nebrangi, o namų savininkai gali pasiekti juntamų rezultatų.
Žinoma, ne visada pakaks patikrinti arba atnaujinti esamą šildymo sistemą. Gyventojai, modernizuojantys namus, linkę keisti kietojo kuro katilus į šilumos siurblius. Pranešėjas M. Digrys siūlo prieš keičiant sistemą naudotis skaičiuoklėmis ir kritiškai įsivertinti savo atvejį.
„Jei svarstote apie šilumos siurblio įrengimą individualiame name, būtinai atkreipkite į jo galią. Pasirinkus per mažos galios, paspaudus žiemą šaltukui, namuose gali būti per vėsu. Tada reikės antrinio šildymo šaltinio, dėl ko kaštai išaugs. Triukšmo slėgis taip pat svarbus kriterijus. Atsižvelkite į savo kaimynų gerovę“, – patarimus SA.lt organizuoto vebinaro metu dalijo specialistas.
Nauja „Viessmann“ šilumos siurblių linija „Vitocal 250-A“ skirta būtent modernizuojamiems namams. „Hydro AutoControl“ sistema užtikrina atitirpimui reikalingą energiją bet kuriuo metu, užtikrina reikalingą srautą ir tūrį bei sklandų veikimą su radiatorine sistema.
Išklausykite visą Marijaus Digrio, „Viessmann“ atstovo prekybai, pranešimą:
Individualus namas: keisti seno lango dalis ar visą langą?
Po namo apšiltinimo, atnaujinus arba pakeitus šildymo sistemą, galima ieškoti kitų šilumos „vagių“. Įprastai tai būna langai ir durys. Būtent apie langų keitimą kalbėjo ketvirtasis SA.lt organizuoto vebinaro pranešėjas Mindaugas Veiveris, UAB REHAU langų ir durų sistemų vadybininkas.
„Jei senos statybos name yra plastikiniai langai, galima pakeisti tik atskiras sudėtines dalis – stiklo paketą ir/arba rėmą šilumai izoliuoti, profilio konstrukciją, tarpines, apkaustus, sumontuoti naują, kokybišką izoliaciją“, – vardija specialistas. Visgi atskirų dalių renovavimas nėra tikslingas ir siūloma keisti visus senus langus į naujus su trigubu paketu, selektyviniais stiklais ir termorėmeliu.
Tačiau neapsigaukite – į seno lango vietą netikslinga montuoti naują langą. Reikia apšiltinimo sluoksnio, kad gautumėte efektą. Nepasirūpinę pakankama šilumos izoliacija ne tik toliau švaistysite šilumą į orą, bet ir namuose laikysis drėgmė, langų angokraščiai gali pradėti pelyti. Kitas galimas veiksmas, kurį siūlo langų ir durų sistemų specialistas, – stumti langą kuo arčiau šiltinimo sluoksnio, norint dar daugiau sutaupyti energijos.
Išklausykite visą Mindaugo Veiverio, UAB REHAU langų ir durų sistemų vadybininko, pranešimą:
Apibendrindamas individualių namų modernizacijai skirtą vebinarą architektas R. Kaminskas pasidžiaugė pokyčiu namų savininkų galvose. Jo pastebėjimu, norima ne truputį pagerinti energinę klasę, o modernizuoti gyvenamąją erdvę kuo efektyviau. Yra gyventojų, siekiančių net ir A energinės klasės senos statybos namuose. UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas pridūrė, kad sprendžiant dėl vienbučio-dvibučio modernizacijos vieno atsakymo nėra. Jis ragino klausytojus, besidominčius nuosavo namo atnaujinimu bei specialistus, dirbančius šioje srityje, atlikti skaičiavimus. „Gyventojai, modernizuodami savo būstus, siekia ne tik finansinės naudos – sutaupyti, bet ir maloniau gyventi“, – apibendrino A. Buska.
Kviečiame klausyti visą vebinarą bei išgirsti ekspertų atsakymus į dalyvių klausimus.
