Praeis dar keli mėnesiai ir Ignalina taps pirmuoju šalyje miestu, kuriame bus modernizuoti visi gyvenamieji daugiabučiai namai, taip pat ir daugiabučiai pastatai. Ignalinos fenomeną pripažįsta daugelis ir stebisi, kodėl būtent šis palyginti nedidelis miestas tapo renovacijos pirmūnu. Apie tai buvo diskutuojama 2017 m. pabaigoje vykusioje konferencijoje „Energinio efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimas Ignalinoje“.
Demonstracinis projektas tiko
Ignalina jau pradėjo paskutinį daugiabučių namų modernizavimo etapą. Jau pasirašytos sutartys dėl paskutinių mieste esančių daugiabučių atnaujinimo. 2018 metų viduryje Ignalinoje bus modernizuoti visi daugiabučiai namai.
„Ignalina – pirmoji šalies savivaldybė, kurioje 2012 m. demonstraciniais tikslais pradėta įgyvendinti energinio efektyvumo didinimo programa „Ignalinos enervizija“. Būtent šios programos pagrindu netrukus buvo parengtas ir visuomenei pristatytas naujasis daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo modelis, iš pagrindų išjudinęs renovacijos procesus visoje šalyje“, – sakė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.
Jo teigimu, šiuo metu visose savivaldybėse yra parengtos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, patvirtintos savivaldybių tarybose, yra paskirti programų įgyvendinimo administratoriai ir vyksta konkretūs daugiabučių atnaujinimo darbai.
Anot V. Serbentos, pasiekti dabartinį rezultatą Ignalinoje nebuvo taip paprasta, kaip atrodytų iš pirmojo žvilgsnio. Kuriant „Ignalinos enervizijos“ programą trūko patirties, nebuvo iki galo sukurtas finansinis mechanizmas. Tačiau nuosekliai dirbant pavyko sukurti modelį, kuris dabar sėkmingai įgyvendinamas ir kitose savivaldybėse.
Tenka spręsti kitą problemą
Modernizavus visus energiškai neefektyvius savivaldybės pastatus, šilumos energijos poreikis sumažėjo 50 proc. Todėl, pasak BETA direktoriaus V. Serbentos, šiuo metu reikia jau galvoti, kaip optimizuoti šilumos gamybos sektorių.
„Reikia pripažinti, jog pastatų renovacija ženkliai sumažina suvartojamos energijos kiekius, bet neišsprendžia problemų, susijusių su energijos gamybos ir tiekimo optimizavimu. Tad sekantis svarbus etapas – energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo sektorių optimizavimas“, – pasakojo V.Serbenta.
Pasak V. Serbentos, pirmieji žingsniai jau padaryti – bendradarbiaujant su ekspertais iš Vokietijos, artimiausiu metu Ignalinoje planuojama pradėti įgyvendinti demonstracinį šilumos tiekimo žemomis temperatūromis projektą, kuris galėtų dar gerokai sumažinti šiandien suvartojamas energijos kiekį. „Danijos, kurioje jau įgyvendinti keli demonstraciniai šilumos tiekimo žemomis temperatūromis projektai, patirtis rodo, jog pastatų atnaujinimas ir tokio tipo projekto įgyvendinimas leidžia sutaupyti 80 proc. suvartojamos energijos“, – sakė BETA direktorius.
Vertindamas Ignalinos iniciatyvą modernizuoti daugiabučius namus ir siekti didesnio energinio efektyvumo, BETA direktorius pirmiausia išskyrė savivaldybės vadovų iniciatyvumą, gebėjimą sutarti esminiais klausimais ir progresyvų mąstymą.
„Pradėję daugiabučių modernizavimo programos įgyvendinimą, Ignalinos vadovai nesustojo pusiaukelėje, pamatė, jog tai naudinga gyventojams. Kitos programos įgyvendinimo grandys, pavyzdžiui, Ignalinos butų ūkis, padarė didelį darbą kalbėdami su gyventojais, organizuodami susirinkimus, rangos darbų konkursus, užtikrindami aukštą įgyvendinamų projektų kokybę. Manau, kad kitos savivaldybės tikrai gali pasimokyti iš Ignalinos. Yra jau nemažai tokių, tačiau jos kiek vėliau pradėjo darbus, dėl to dar nepasiekė tokių rezultatų. Tačiau po dviejų ar trejų metų ir kitos savivaldybės galės džiaugtis atnaujinusios visus pasenusius daugiabučius namus“, – kalbėjo V. Serbenta.
Nemažu atnaujintų daugiabučių skaičiumi šiuo metu gali pasigirti Druskininkai, Birštonas, Molėtai, Kelmė, Anykščiai. „Jeigu daugiabučių modernizavimo programa vyks panašia sparta, manau, kad artimiausiais metais šiose savivaladybėse bus galima matyti tokius pat rezultatus, kaip ir Ignalinoje“, – sakė V. Serbenta.
Svarbu pasitikėti savivaldybėmis
Ignalinos rajono meras Henrikas Šiaudinis irgi pripažino, kad rezultatą, kuomet greitai neliks nė vieno nemodernizuoto daugiabučio, pavyko pasiekti ne per vienerius metus.
„Tai – ilgo ir kantraus darbo rezultatai. Būtina paminėti, kad ne tik pastatai atnaujinami, bet ir pereita prie biokuro gaminant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, kas irgi prisideda prie mažesnių šildymo kainų“, – pasakojo H. Šiaudinis.
Jis taip pat prisiminė, kad buvo pasinaudota ir atominės elektrinės uždarymu Visagine. Buvo skirta lėšų energinių resursų taupymo programoms ir Ignalina tuo sėkmingai pasinaudojo. Tuo metu, kai dirbo atominė elektrinė, regione tiekiama elektros energija, ypač naktinio režimo, buvo labai pigi. Gyventojams net malkomis nevertėjo šildytis būsto, dažnas tam naudojo elektrinius įrenginius.
„Tačiau šis vadinamasis gėris baigėsi. Pirmiausia ėmėme žiūrėti, kad racionaliai energiją naudotų biudžetinės įstaigos, paskui atėjo ir daugiabučių namų eilė. Mūsų savivaldybė buvo patekusi į probleminių savivaldybių sąrašą, tai leido greičiau gauti finansavimą pastatams renovuoti. Atnaujinome keliolika pastatų ir efektas labai greitai pasimatė. Kaimynai tarpusavyje greitai pasidalindavo žiniomis, kiek kas moka už šildymą ir visiems tapo aktualu modernizuoti namus. Aišku, pradžia nebuvo lengva, teko intensyviai padirbėti su gyventojais siekiant įrodyti modernizavimo naudą“, – kalbėjo Ignalinos rajono meras.
Jo įsitikinimu, renovacijos sėkmė labai priklauso ir nuo to, kiek laisvės veikti suteikiama savivaldybėms, kiek jomis pasitikima sprendžiant energijos taupymo ir panašius klausimus.
Norėtų didesnio proveržio Europoje
Ignalinos pavyzdys sektinas ne tik kitoms Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos šalių savivaldybėms. Tuo įsitikinęs buvęs Ignalinos rajono meras, Europos parlamento narys Bronis Ropė, konferencijoje skaitęs pranešimą apie „Ignalinos enervizijos“ programą Europos Sąjungos šalių kontekste.
„Ignalina Europos Sąjungos šalių kontekste, kalbant apie daugiabučių namų modernizavimą, atrodo tikrai gerai, o ir visos Lietuvos proveržis yra didelis. Tačiau būtina nepamiršti, kad Ignalina buvo tarsi šios programos garvežys, čia prasidėjo renovacijos proveržis Lietuvoje. Prieš penkerius metus miesto vadovai labai padėjo gyventojams apsispręsti, pasirinkti renovacijos modelį, darbus atliekančias įmones, prižiūrėti darbų kokybę. Tas modelis, kuris pradėtas taikyti Ignalinoje, greitai išsiplėtė per visą šalį ir parodė, kad suplanuoti resursai buvo sparčiai išnaudoti. Todėl šiandien Lietuvoje trūksta ne idėjų, kaip plėtoti daugiabučių namų renovacijos programą, bet – finansavimo. Vyriausybė tą supranta ir ieško naujų finansinių mechanizmų. Tačiau nueinanti valdžia nebuvo palikusi jokių resursų, dabar vėl viskas ima normalizuotis, tačiau pusmetis buvo prarastas“, – sakė B. Ropė.
Anot jo, Europos Sąjungos šalyse daugiabučiai gyvenamieji namai modernizuojami naudojant aplinkosaugines lėšas. Modernizavus pastatus, mažėja šilumos energijos sunaudojimas, vadinasi, mažėja ir sudeginamo kuro kiekis, į atmosferą išmetamų dūmų kiekis. Visgi ryžtas kasmet Europoje renovuoti po 3–5 proc. gyvenamojo būsto, B. Ropės vertinimu, yra per mažas.
„Lietuvoje taikomas daugiabučių modernizavimo modelis tikrai yra geras ir jis yra sektinas pavyzdys. Žmonės pajunta naudą ir patys rodo iniciatyvą, patys ieško naujų galimybių, stengiasi pasinaudoti siūloma parama. Ignalinos pavyzdys įrodo, kad per keletą metų galima modernizuoti visus pastatus, jeigu tik rodoma iniciatyva ir ji palaikoma“, – sakė Europos parlamento narys B. Ropė.
RĖMĖJO TURINYS
