„SA.lt“ lapkričio gale pakvietė į atvirą diskusiją apie saulės energijos naudojimą daugiabučių namuose. Konferencijoje, vykusioje Kauno mokslo ir technologijų parke, pranešimus skaitę specialistai siūlė vis aktualėjančio saulės energijos pritaikymo sprendinius, pristatė galimas finansavimo alternatyvas, elektrinių pasirinkimo kriterijus, dalijosi žalios energijos vizijomis bei lūkesčiais.
Alternatyvūs modernizacijos būdai
Energetikos ministerijos klimato kaitos, valdymo grupės vyriausiasis specialistas Sergejus Garbaras pristatė šiandienos situaciją, susijusią su saulės elektrinių įsirengimu, ir minėjo jų teikiamas naudas – savarankiškumą, energinį saugumą, žalios energijos skatinimą. Jis atkreipė dėmesį į naujo virtualaus elektros gamybos modelio privalumą: priešingai nei lokalaus modelio atveju, pasigamintą elektros energiją galima panaudoti kitoje vietoje. Specialisto teigimu, nuo 2019 m. paskelbtas rekordinis finansavimas. O reikšmingas šiandienos gaminančių vartotojų skaičiaus šuolis atsirado ir dėl gerokai palengvintų biurokratinių procedūrų. Vienas iš įsigaliojusių pakeitimų – atsisakyta leidimų vartotojams iki 30 KW galios saulės elektrinei įsirengti.
VIPA (viešųjų investicijų plėtros agentūros) finansinės partnerystės skyriaus, finansavimo programų vadovas Mindaugas Taujenis komentavo daugiabučių renovacijai teikiamas finansavimo galimybes. Anot lektoriaus, VIPA nekonkuruoja su didžiąja renovacija, finansavimą teikia vien dalinei arba mažajai daugiabučių renovacijai, taigi tai – alternatyvus finansavimo būdas. Agentūra siūlo pasinaudoti subsidijomis, pavyzdžiui, vien dėl šilumos sistemos modernizacijos. Tai labiausiai tiktų daugiabučiams, kurių gyventojai nenori tokios didelės investicijos, kurios reikalauja tradicinė renovacija.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis kvietė diskutuoti apie naujas galimybes modernizuojant daugiabučių namų aprūpinimą energija. Jis pabrėžė kalbantis apie saulę ne kaip apie elektros, o kaip apie šilumos gamintoją. Pranešėjas minėjo išsikeltą uždavinį iki 2020 m. atnaujinti 4 tūkst., arba 11 proc., daugiabučių pastatų. Jo akcentuota ekonomiškai naudingiausia alternatyva – šilumos punkto modernizavimas. Tokiu atveju daugiabučio pastatas nėra šiltinamas, vien šilumos siurblys yra pakeičiamas į aeroterminį, taigi pereinama į švarią energiją.
V. Mačiulis pabrėžė, kad tradicinio renovavimo atveju kaštai atsiperka per 22 metus, o pakeičiant vien šilumos siurblį – per 4 metus. Beje, jei pastatas renovuojamas, F energinę klasę pakeliant į A++, apie atsiperkamumą esą nė neverta kalbėti. Asociacijos prezidento pasiūlyta idėja – demonstraciniuose pastatuose (jiems paskyrus didesnę paramą) įrengti monitoringo sistemą ir patikrinti skaičiavimus.
Žalio miesto vizijos
UAB „Hnit-Baltic“ verslo plėtros vadovo Manto Butrimavičiaus teigimu, dažniausiai susiduriama su klausimu, kiek galėtų kainuoti saulės elektrinė. Savo pranešimą jis paskyrė GIS (geografinės informacinės sistemos) pristatymui. Ši sistema paprastam vartotojui leistų savarankiškai naudotis duomenimis, išsiaiškinti, kiek galėtų kainuoti elektrinės įrengimas, ir lengvai planuoti. Specialistas teigė bandantis atrasti platesnius nei tradiciniai GIS naudojimo būdus. Jau dabar Lietuvoje esama tam tikrų surinktų duomenų, o bazinius modelius jau turi per 10 Lietuvos miestų. Pagal duomenis sukurta „3D Lietuva“ – visuomenei skirtas trimatis žemėlapis. M. Butrimavičius paminėjo naujausią Klaipėdoje sukurtą informacinio miesto modelio projektą, kurio metu buvo suskaičiuota, kiek vienas pastatas gauna saulės energijos. Lektorius atkreipė dėmesį, kad, skaičiuojant saulės spinduliuotę į vieną tašką, kol kas nėra įvertinamos klimatinės sąlygos.
Bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ direktoriaus pavaduotojas Algirdas Jacunskas kėlė klausimą apie nutolusių saulės elektrinių įsigijimo arba pasistatymo pasirinkimą ir išsamiai aiškino jo kriterijus. Lektorius atkreipė dėmesį į per pastarąjį dešimtmetį pasikeitusias technologijas – paprastas celes keitė spektrinės, moduliai išdėstomi kitaip nei anksčiau, tačiau cheminė silicio medžiaga išliko nepakitusi. A. Jacunsko teigimu, šiuo metu populiariausi yra plonasluoksniai moduliai. Jis aiškino modulio efektyvumo sąvokos esmę – efektyvumas reiškia ne didesnį pagaminamos energijos kiekį, o mažesnį modulio užimamą plotą. Anot specialisto, atlikti skaičiavimai rodo, kad pirkti saulės elektrinę apsimoka labiau, nei nuomotis, ir ragino nepraleisti meto, kai skiriamos subsidijos. Šiandien visiškai veikiančią mažą saulės elektrinę esą galima įrengti per mėnesį.
Kauno mokslo ir technologijų parko direktorius dr. Vygintas Grinis aiškino apie išmaniųjų miestų reikšmę. Jo teigimu, išmanūs miestai apibūdinami pagal skaitmeninio progreso lygį, brandą. Lektorius teigė dalyvaujantis išmanių miestų projekte tikėdamasis informuoti apie tai savivaldybes ir padėti joms išsiaiškinti, kokie galėtų būti žmonių gyvenimui patogesni ateities miestai. Jis užsiminė ir apie kitą projektą, galbūt padėsiantį išsiaiškinti, kaip parengti IT studentus, kad jie galėtų dirbti išmanių miestų taikymo projektuose. Dr. V. Grinis teigė jau ne kartą siūlęs išmanaus miesto koncepciją Kauno miesto savivaldybei, tačiau atsakymai esą būdavę migloti.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2019 gruodis.
Taip pat skaitykite:
Saulės elektrinės tampa vis efektyvesnės, o jų gaminama energija – pigesnė
Kiek saulės turime? Saulės energijos potencialo vertinimas iš Lietuvoje prieinamų GIS duomenų?
Įdarbinti saulę nutolusiose saulės elektrinėse apsimoka vis labiau
