Statybininko kortelės įteisinimas stringa, nes nesusitariama dėl idėjos įgyvendinimo būdo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Vienintelis klausimas dėl statybininko kortelės yra pats būdas, kuriuo geriausiai būtų galima tai įgyvendinti, nes jūsų („valstiečių“ – BNS) teiktame projekte buvo numatyta, kad Vyriausybė kuria tokią paralelinę sistemą, kuri šiaip jau egzistuoja versle“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė I. Šimonytė, atsakydama į buvusio „valstiečių“ Vyriausybės premjero Sauliaus Skvernelio klausimą.
Pasak jo, kortelė mažintų šešėlį statybose.
„Dėl pačios kortelės ginčo nėra, o dėl įgyvendinimo būdo, manau, kad čia reikėtų pasiginčyti, kuris būdas yra optimalus kaštų požiūriu“, – pridūrė premjerė.
Socialinės apaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas yra sakęs, kad kortelės sukūrimas būtų finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF).
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta, kad tam reikalingi Statybos įstatymo pakeitimai turėtų būti priimti antrąjį šių metų ketvirtį, o juos parengti turėtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
2019 metais tuometinė Vyriausybė norėjo įdiegti privalomą statybininko tapatybės kortelę. Tam dar turėjo pritarti Seimas, tačiau įstatymų projektai iki šiol nebaigti svarstyti Seimo komitetuose.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tokią kortelę sako norintis įdiegti nuo 2022 metų.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat ragina įteisinti statybininko kortelę – anot jo, dėl to mažėtų šešėlis, valstybės biudžetas surinktų kelis šimtus milijonų papildomų eurų.
Skelbiama, kad statybos yra viena didžiausių šešėlinių veiklų Lietuvoje. Skirtingais vertinimais, šiame sektoriuje neapkaitoma nuo 500 iki 700 mln. eurų pajamų.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
