Nors pandemijos išaukštintas nuotolinis darbo organizavimo modelis sulaukė daug palaikymo ir suteikė veiklos tęstinumo garantą daugeliui įmonių net ir užvėrus biurų duris, tyrimai atskleidžia, kad fizinis buvimas darbo vietoje turi savo privalumų.
Augantis darbuotojų individualizmas, nutolimas vienas nuo kito ar bendros organizacijos vizijos praradimas – tokius nuotolinio darbo sukeltus iššūkius vardija specialistai.
Visgi, šias problemas spręsti ir bent daliai savaitės darbuotojus į biurus siekiantiems sugrąžinti verslo atstovams vertėtų pasirengti – požiūris į darbą ir darbo vietą yra pasikeitęs, o biurų svarbą darbuotojams gali priminti tik kūrybiški sprendimai.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų studijų direktorė, lyderystės ekspertė dr. Audronė Nakrošienė pastebi, kad Lietuvoje iki pandemijos nuotoliniu būdu dalį ar visą laiką dirbo vos daugiau nei 10 proc. darbuotojų, o dabar ši situacija sparčiai keičiasi.
„Lietuvoje bei pasaulyje stebime tendencijas, kad bent kuriam laikui organizacijose tikrai turėtų įsitvirtinti hibridinis darbo modelis, kai dalį savaitės dirbsime biuruose, o dalį – per nuotolį. Naujausi pasauliniai tyrimai rodo, kad 76 proc. darbuotojų bent vieną dieną per savaitę norėtų dirbti iš namų, o 16 proc. nori grįžti į biurą visam darbo laikui. Rezultatai, tikėtina, dar labiau keisis, kai turėsime pandemijos neapsunkintas darbo sąlygas“, – teigia A. Nakrošienė.
Ji pastebi, kad darbuotojai jau spėjo pajusti hibridinio darbo modelio privalumus ir susidėlioti sau tinkamiausią darbo modelį, kai analitinio pobūdžio ir didelio susikaupimo užduotis atlieka namuose, o biure vysto jiems gimusias idėjas kartu su kolegomis, jas įgyvendina. Visgi, darbas iš namų priimtinas ne visiems – mažamečius vaikus auginantys, vyresnio amžiaus šeimos narius prižiūrintys ar vieni gyvenantys žmonės dažnai mieliau renkasi galimybę biuruose dirbti pilną darbo savaitę.
Stebi nerimą keliančias tendencijas
A. Nakrošienės teigimu, nors galimybė dirbti per nuotolį pandemijos metu leido išvengti veiklos stabdymo ir daugeliui tapo kone savaime suprantamu dalyku, toks darbo organizavimas turi ir savo trūkumų, kuriuos turėtų įsivertinti ne tik darbuotojai, bet ir verslo atstovai.
„Neretai girdime kalbant apie darbuotojų motyvacijos stoką ar net persidirbimą, nepajėgiant nusibrėžti ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Tačiau vis dar mažokai kalbame apie veiksnius, kurie gali prisidėti prie šių darbuotojų įvardijamų problemų ar net būti jų priežastimi. Viena skaudžiausių karantino pasekmių visai organizacijai – stipriai didėjantis per nuotolį dirbančių darbuotojų individualizmas ir bendros organizacijos vizijos praradimas“, – kalba A. Nakrošienė.
Pasak jos, organizacijos mato, kad namuose dirbantys darbuotojai dažniau persiorientuoja į asmeninių darbo tikslų siekimą, bet sunkiai supranta, kuo gyvena organizacija, kokiu keliu siekia eiti, o tai yra vienas didžiausių iššūkių vadovams.
„Iki pandemijos neturėjome galimybės įvertinti, kokia svarbi organizacijų tapatumui yra fizinė darbo aplinka, kuri atskleidžia vidinę įmonės kultūrą, naujiems darbuotojams leidžia lengviau integruotis ir įsitraukti į darbus. Kai dirbama per nuotolį, komandoms sunkiau suartėti, nes dažniausiai per pokalbius koncentruojamasi į darbinius klausimus. Visgi, darbuotojai renkasi organizaciją ne tik dėl darbo pobūdžio, bet ir žmogiškųjų veiksnių“, – sako socialinių mokslų daktarė.
Svarbiausias biurų koziris – žmogiškasis ryšys
Vienas ryškiausių sulig visuotine izoliacija patirtų atradimų – didžiuma žmonių pajuto su bendruomeniškumu siejamo prasmės jausmo stoką, žmogiškojo ryšio trūkumą. Būtent šis iš naujo įprasmintas sociumo poreikis diktuoja pakitusio požiūrio į darbą, o sykiu ir biurus, tendencijas.
„Lyginant su darbu iš namų, kolegų buvimas, galimybė susitikti ir bendrauti gyvai, sulaukti daugiau grįžtamojo ryšio yra vieni didžiausių fizinės darbo vietos privalumų, kurių iki šiol neįvertinome ir dėl kurių biurai išlieka svarbūs net ir išmokus dirbti per nuotolį“, – sakė A. Nakrošienė.
Bendruomeniškumą kaip vieną svarbiausių biurų paklausą formuojančių veiksnių pabrėžia ir verslo atstovai, vystantys naujus nekilnojamojo turto projektus.
„Hibridinė darbo kultūra lems, jog biuruose ieškosime pridėtinių verčių, kurias sukurti gali tik bendrystė su kitais žmonėmis. Biurai jau nebus suprantami tik kaip darbo vieta – į juos sugrįšime bendrauti ir bendradarbiauti, kurti ir dalytis idėjomis, tobulėti ir mokytis per savo ir kitų patirtis, atsiskleisti ir įsikrauti“, – apie darbo rinkoje bręstantį naujos kartos biurų poreikį kalba Marius Žemaitis, naujo Danielio Libeskindo suprojektuoto verslo centro „Artery“, atsidarysiančio 2023 m. vasarą, vystytojo „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas.
Jis įsitikinęs, kad po kelių metų pandemija bus likusi užnugaryje, o organizacijos grįš į biurus su veržlia energija ir naujomis idėjomis, kurių įgyvendinimui yra būtina augimą ir progresą stimuliuojanti aplinka.
Ne kiekybė, o kokybė
Lyderystės ekspertė A. Nakrošienė pastebi, kad darbuotojus į fizines darbo vietas bent daliai laiko siekiantys sugrąžinti verslo atstovai, į šį procesą turės pažvelgti itin kūrybiškai ir suteikti jiems pridėtinių verčių, kuriomis darbuotojai negali naudotis dirbdami namuose.
„Fizinė darbo aplinka išties yra pajėgi didinti produktyvumą, skatinti kūrybiškumą, suteikti teigiamų emocijų ir pasitenkinimą darbu. Tyrimai rodo, kad įtakos tam turi ir spalvos, vaizdas pro langą, dienos šviesos kiekis. Pranašumu prieš daugeliui jau įprastą darbą namuose gali tapti ir modernios vėdinimo bei oro kondicionavimo sistemos, garso izoliacija, ergonomiškos kėdės, o taip pat – erdvės bendradarbystei, poilsiui, sportui ar tiesiog galimybė sveikai maitintis, neinvestuojant savo laiko“, – kalba A. Nakrošienė.
Jai antrina ir M. Žemaitis, pabrėžiantis, kad naujai įgyvendinamuose projektuose siekiama maksimaliai atliepti individualius darbuotojų ir pačių organizacijų poreikius – nuo pažangiausių technologijų biuruose iki galimybės lengvai planuoti reikalingas erdves, jas didinti ar mažinti priklausomai nuo verslo tikslų ir poreikių.
„Darbuotojai ir juos susigrąžinti norinčios įmonės tampa vis reiklesni darbo aplinkai, tad jau esami ir naujai statomi biurai turės atitikti išaugusius poreikius – nuo darbo vietos kokybės ir pastatų automatikos, kurios kuriamas mikroklimatas tampa itin aktualus ir dėl vis labiau juntamų globalių klimato pokyčių, iki išvystytos infrastruktūros, kuri leis žmonėms judėti greitai ir lengvai bei patenkinti papildomų paslaugų ir įvairovės poreikį“, – sakė M. Žemaitis.
Jis atkreipia dėmesį, jog biurų kokybė plačiąja prasme apima ir pastatų architektūrą, kuri neišvengiamai veiks juose esantį žmogų – nuo pastato, patalpų ergonomikos iki kūrybingumo ar net ambicijų skatinimo.
