Beveik dešimtmetį trukę Lietuvos jūrų muziejaus-akvariumo atnaujinimo darbai baigti prieš kurį laiką – unikalus statinys džiugina lankytojus, darbuotojus ir akvariumo gyventojus, o šio ypač sudėtingo rekonstrukcijos projekto kūrėjai – architektai Kęstutis Pempė, Vytautas Lukoševičius ir Viktoras Gricius – kolegų pripažinti geriausiais.
Nidoje jau 16-tą kartą vyko respublikinis geriausio rekreacinės architektūros objekto konkursas. Tai – tradicinis architekto Algimanto Zavišos labdaros paramos fondo renginys, rengiamas kartu su Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos architektų rūmais, Neringos miesto savivaldybe, Neringos nacionaliniu parku, remiamas Lietuvos kultūros tarybos bei privačių rėmėjų.
Konkursui, vertinusiam geriausią praėjusių metų rekreacinės architektūros projektą, buvo nominuota 14 mūsų šalies visuomenei gerai žinomų darbų, tarp kurių – Klaipėdos naujasis turgus (MB „Sprik”), aikštė ir paminklas dr. Jonui Basanavičiui Vilniuje (G. A. Sakalio projektavimo firma), viešbutis „Marriott“ Vilniuje, MO muziejus Vilniuje („Studio Libeskind“, „DO Architects“), viešbutis „Pacai“ Vilniuje („Forma“), Lukiškių aikštės rekonstrukcija Vilniuje („Architektūros linija“), ir kiti.
Vertinimo komisija, sudaryta iš ankstesnių metų A. Zavišos fondo konkursų laimėtojų, šįmet pagrindinį prizą paskyrė UAB „Vilniaus architektūros studijos“ projektui – Lietuvos jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcijai, kurios autoriai – architektai Kęstutis Pempė, Vytautas Lukoševičius ir Viktoras Gricius. Šis įvertinimas – puiki dovana neseniai 50-metį atšventusiam projekto vadovui V.Lukoševičiui.
Projekto bendraautoriui architektui Kęstučiui Pempei vertinimo komisija paskyrė ir Lietuvos architektų sąjungos bei A.Zavišos fondo apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus rekreacinei architektūrai.
Be minėtų architektų Klaipėdos jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcijos projektą kūrė konstruktoriai Alfonsas Vaškevičius ir Raimondas Druskinis.
Unikalaus projekto autoriams pavyko sukurti aiškią, paprastą ir kartu konceptualią išgrynintą idėją – buvusioje tvirtovės teritorijoje stovinčio cilindro formos statinį apjuosti žaliu, reduto pylimą menančiu priestatu. Idėja kilo apžiūrėjus istorinį gynybinės tvirtovės bronzinį maketą su tvirtovę juosiančiu pylimu. Sukurtas priestatas-pastatas, savo forma apjuosiantis tvirtovę tarsi pylimas, taip pat žalsvo atspalvio, jis sujungia ir panaikina aštuntajame dešimtmetyje atsiradusius muziejaus „prielipus“ – priestatėlius. Taip vienu ypu sukurta priestato tūrio konceptuali idėja. Pasitelkus britų ir prancūzų specialistus kartu išspręsta muziejaus funkcijos, sudėtingų technologijų bei techniniai klausimai.
Didelis indėlis, įgyvendinant technologiškai ypač sudėtingą, inžineriniu požiūriu novatorišką, pilną netikėtų iššūkių projektą teko architektui projekto vadovui V. Lukoševičiui. Suvaldyti unikalų specifinį muziejinį kompleksą, išsaugoti paveldo vertingąsias savybes net ir patyrusiam specialistui buvo tikras iššūkis. Tačiau įgyvendinus visus sumanymus radosi subalansuotas, darnios architektūros kūrinys.
Muziejaus rekonstrukcijos realizavimas dėl finansavimo specifikos ir sudėtingų darbų nenutraukiant muziejaus veiklos užtruko beveik dešimtmetį, tačiau šis projektas, padedant muziejaus direktorei Olgai Žalienei, geranoriškai muziejaus darbuotojų komandai ir klaipėdiečiams tapo svarbiu pajūrio pažintiniu, turizmo bei poilsio centru.
