Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje jau septintus metus iš eilės buvo išdalyti nacionalinio konkurso „Geras dizainas“ apdovanojimai. Iškilmingos ceremonijos metu įteikta 10 konkurso prizų ir 21 diplomas.
Lietuvos dizaino prizas „Geras dizainas“ – kasmetis konkursas, skirtas geriausiam dizainui šalyje atrasti ir paminėti. Konkursui teikti paraiškas kviesti Lietuvoje dirbantys dizaineriai (bet kurios šalies piliečiai) ir čia veikiančios įmonės. Vertinti priimami per dvejus metus iki konkurso užbaigti (sukurti arba įvesti į rinką) darbai. Dalyvavimas konkurse nemokamas.
Šįmet konkursui buvo pateikta daugiau kaip 230 dalyvių paraiškų, kurios paskirstytos dešimtyje įvairias dizaino sritis apžvelgiančių kategorijų: baldai ir šviestuvai, interjeras, interjero elementai, koncepcija, kostiumo dizainas, leidinys, mados aksesuarai, produkto ir industrinis dizainas, paslaugų ir socialinis dizainas, vizualinis identitetas.
Konkursui pateiktus darbus vertino nepriklausoma tarptautinė dizaino profesionalų komisija:
• Pete’as Kercheris – komunikacijų ir strateginio dizaino agentūros vadovas, Europos dizaino asociacijų biuro BEDA vykdantysis vadovas, vienas iš projekto „Design for All Europe” steigėjų (Italija).
• Tapanis Jokinenas – dizaino konsultantas, strateginio ir ekodizaino ekspertas. T. Jokinenas dalyvavo kuriant legendinį telefoną „Nokia 3310“ (Suomija).
• Victoria Dias – nepriklausoma prekės ženklų konsultantė, tyrėja, įvaizdžio analitikė, meno ir kūrybos vadovė (Argentina).
• Lorenzo Piazzis – interjero dizaineris, meno ir kūrybos vadovas, tarptautinio tinklo „Design Library“ steigėjas (Italija).
Po konkurso nugalėtojų apdovanojimų ceremonijos, bibliotekos penkto aukšto erdvėse lankytojams duris atverė ir speciali nugalėtojų darbų paroda, kuri veiks iki birželio 11 d.
Šių metų konkurso nugalėtojai:
BALDAI IR ŠVIESTUVAI
1 vieta: „BaBa“ modulinės sofos sistema
Dizaineriai: „Iskos-Berlin“
Užsakovė: įmonė „Jotjot“
„BaBa“ sukūrė danų dizainerių duetas „Iskos-Berlin“. „BaBos“ gamybos procese įdarbinamos naujausios technologijos, pradedant nuo formos frezavimo CNC mašina ir baigiant jos užpildymu liejamu porolonu. Atidžiai parinktas porolono tankumas, lankstumas ir minkštumas garantuoja didžiausią sėdėjimo patogumą, o aukščiausio lygio patvarumas padeda palaikyti originalią formą ir kokybę. Vidinis rėmas ir kojelės pagamintos iš milteliniu būdu padengto plieno. „BaBa“ aptraukta išskirtinai tampria trikotažine 3D medžiaga iš „Febrik“, o jos spalva „Rouge“ buvo specialiai sukurta šiam produktui. Lieknos, grakščios ir elegantiškos plieno kojelės suteikia kontrastą unikaliai išformuotam minkštam „BaBos“ apvalumui.
2 vieta: Konsolė „FLEX“
Dizainerė: Marija Puipaitė
Užsakovas: „IDDO Slow Living“
Plieninė konsolė, arba side table (liet. šoninis stalas) „Flex“, išsiskiria gamybos būdu – lazeriu išpjautas vienas metalo gabalas ir sulenktas. Plienas dažytas milteliniu būdu. Dizainą sukūrė produkto dizainerė Marija Puipaitė. Konsolė priklauso lenktų baldų serijai: pagaminti staleliai prie lovos, lentynėlės ir kt.
3 vieta: Krėsliukas „NAÏVE LOW“
Dizaineriai: „etc.etc.“ dizaino studija
Užsakovė: UAB „EMKO“
„Naïve Low Chair“ yra jauniausias „Naïve“ šeimos narys. Kaip ir kiti šios kolekcijos baldai, „Low Chair“ lengva surinkti ir išrinkti, o visos detalės lengvai sutelpa į nedidelę plokščią pakuotę. Pagrindinis vizualinis kėdės akcentas – stambus odinis diržas, puikiai sutvirtinantis tekstilinį atlošą su mediniu korpusu. Nedidelė ir kompaktiška „Naïve Low Chair“ yra ergonomiška ir patogi sėdėti.
Papildomas komisijos prizas: Kavos staliukas „SUGAR CUBE“
Dizainerė: Laura Poškutė
Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas
Šis kavos staliukas inspiruotas cukraus kubelio. Tai paprastas, žaismingas, lengvo dizaino staliukas, kurio stilius šiek tiek primena japonišką arbatos stalelį. Pasirinktas skaidrus paviršius sukuria iliuziją, kad kubeliai kybo ore. Skirtingų medienos rūšių kubeliai laisvai padėti ant paviršiaus tam, kad prireikus būtų galima juos sujungti ir gauti skirtingų dydžių plokštumas – padėkliukus. Medžiagos: klevo ir ąžuolo mediena, organinio stiklo PMMA lakštas. Technologija: medienos frezavimas, obliavimas. Karkaso surinkimas: klijavimas kaiščiais ir medienos klijais.
INTERJERO DIZAINAS
1 vieta: GLASSES ON interjeras
Dizainerės: Justė Žibūdienė, Dominyka Šulcaitė („Toota“)
Užsakovas: „Glasses on“
Pagrindinis interjero uždavinys – sukurti dialogą tarp vidaus (parduotuvės) ir išorės (gatvės). Parduotuvės erdvę sudaro du kontrastingi tūriai – aukštas ir žemas, šiltas ir sterilus. Pirmasis kliento įspūdis, įžengus į parduotuvę – nustebti, bet neišsigąsti. Todėl aukštojoje parduotuvės dalyje dominuoja natūralaus medžio apdaila. Tolesnė – baltoji – dalis sudaro perspektyvos, gylio įspūdį. Vidinė pasuktų gretasienių struktūra sukuria lauko ir vidaus dialogą – parduotuvės erdvė tarsi atsisuka į gatvę. Taip kiekvienai prekei suteikiama atskira, individuali vieta lentynose. Reguliuojamas šviesos intensyvumas akinių ekspozicijoje leidžia sukurti įvairią nuotaiką ir prisiderinti prie aplinkos.
2 vieta: Interjeras Gertrūdos gatvėje
Dizaineriai: „AKTA studija“ (Normundas Vilkas, Dovilė Paunksnytė)
Kauno senamiestyje esančio buto erdvė vizualiai padalyta į bendrąją ir poilsio zonas. Svetainė nuo miegamųjų atskirta juodos spalvos tūriu – koridoriumi ir virtuvės baldu. Pilkame sienų ir betono grindų fone ryškų interjero charakterį kuria intensyvaus kolorito baldai ir dekoro elementai. Įspūdį sustiprina nerūdijančiojo plieno paviršiai, velveto audiniai ir juodos detalės.
3 vieta: Golfo klubas „THE V GOLF CLUB“
Dizaineriai: Vidmantas Kančiauskas, Natalija Baran, Taura Šerkšnaitė, Vilius Bružas
Užsakovas: „Vilnius Grand Resort“, UAB „Villon“
Prieš rekonstrukciją golfo klubo pastatas buvo tradicinės lietuviškos medinės architektūros. Užsakovo pageidavimu statinys turėjo būti rekonstruotas į visavertį golfo klubo pastatą su naujomis registratūros, parduotuvės, persirengimo patalpų, restorano ir pagalbinėmis patalpomis. Papildant pastatą naujomis funkcijomis, pagrindinis siekis buvo atrasti ryšį ir harmoniją su jį supančia aplinka. Golfo klubo pastatas po rekonstrukcijos tapo daugiafunkciu golfo aikštyno akcentu. Pastato tūrį apriboja dvi horizontalės – išryškinta terasa ir plokščias stogas. Šiedu elementai pabrėžia griežtą horizontalų statinio charakterį, kontrastuojantį su supančia aplinka. Pagrindinis dėmesys – nukreiptas į didžiulius vitrininius langus, pro kuriuos matyti banguotos kalvos, natūralūs ežerai. Gamta tampa interjero dalimi. Plano paprastumas leidžia suformuoti erdves be koridorių. Vidus atviras, be aiškių vizualinių ribų. Į zonas suskirstyti leidžia ne sienos, o interjero elementai. Taip perstatant baldus pastate galima keisti zonų funkcijas. Fasadų ir interjero apdailai panaudotų medžiagų tikslas – išryškinti pastato formos paprastumą. Betonas, kietmedžio dailylentės, stiklas, skelto granito trinkelės siejasi su natūraliai šiurkščia medžiagų estetika. Lauko granito trinkelių grindinys įeina į pastato vidų, fasadų išorės ir vidaus sienos turi tų pačių motyvų. Neapdirbta betoninė lauko sienos faktūra atsikartoja interjere ant grindų. Tokiu būdu naikinama riba tarp vidaus ir išorės.
INTERJERO ELEMENTAI
1 vieta: Kabykla „FRAME“
Dizaineris: Mattias Stenberg
Užsakovė: UAB „Jotjot“
Konstrukcija skirta ne tik drabužiams kabinti, bet ir smulkiems daiktams bei skėčiams laikyti. Tam yra sukurtas natūralaus akmens ar ąžuolinis dubuo, kuris gali būti apatinėje pozicijoje ir atlikti lietaus vandens nuo šlapių skėčių surinkimo indo funkciją arba aukštesnėje pozicijoje ir būti naudojamas smulkiems elementams laikyti. Medžiagos: plienas, natūralus akmuo arba ąžuolas. Rėmo gamyba susideda iš metalo lazerinio pjovimo, suvirinimo ir miltelinio dažymo. Dubuo pagamintas naudojant CNC frezavimo stakles.
2 vieta: Daugiafunkcis interjero elementas „ARCHMODULIS“
Dizaineriai: Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė, Nauris Kalinauskas
Gamintoja: Interjero projektų studija
Užsakovas: „Citus Construction“
Bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu buvo sukurtas baldinis architektūrinis modulis su visomis kasdieniame gyvenime reikalingomis funkcijomis. Du identiški moduliai sumontuoti rekonstruotose buvusio Kauno karinio telegrafo pastato patalpose. Pirmasis modulis pritaikytas gyvenamajai erdvei: jo centre – vonios kambarys su WC, praustuvu ir dušo kabina. Aplink vonios zoną suprojektuoti visi reikalingi korpusiniai baldai: skalbimo spinta, prieškambario spinta, virtuvė, drabužių spintos, karšto vandens ruošimo spinta, laiptai / lentyna. Laiptais patenkama į antresolę – miegamąjį. Antrasis modulis pritaikytas darbui – čia antresolėje įrengta pokalbių ir poilsio zona. Moduliai pagaminti iš baldinių medžiagų – vonios tūris sukonstruotas iš aukšto slėgio laminatu dengtos faneros, fasadai – MDF plokštė, tapetuota istoriniais ir geometriniais tapetais. Moduliai stovi savarankiškai, nepritvirtinti prie istorinių sienų, visos komunikacijos išvedžiotos tarpe tarp modulio ir autentiškų grindų. „Archmodulis“ patalpoje sumontuojamas ir visiškai prijungiamas prie komunikacijų per 2–3 dienas, taip pat nesunkiai gali būti ir demontuotas.
3 vieta: Kilimas „PSYCHOANALYSIS“
Dizaineriai: „OKIIKO studio“
Užsakovė: UAB „Jotjot“
Unikalus, neįprastas, išraiškingas ir pagamintas iš vilnos. Viskas viename „Psychoanalysis“ kilime. Kilimas pagamintas iš 100 proc. vilnos, jis gali būti klojamas ant grindų ar kabinamas ant sienos kaip dekoracija.
KONCEPCIJA
1 vieta: Cukraus kiekio kraujyje matuoklio dizaino koncepcija „GLUCOCARER“
Dizainerė: Kristina Zakaraitė
Užsakovai: Vilniaus dailės akademija, UAB „Rivosana“
Cukraus kiekio kraujyje matuoklis „GlucoCarer“ išsiskiria iš kitų diabeto priežiūrai skirtų prietaisų neinvaziniu matavimo būdu. Taip eliminuojamas fiziškai nemalonus ir neigiamų padarinių sukeliantis pirštų badymo procesas. Nuolatinis prietaiso dėvėjimas iš anksto apsaugo ligonį nuo hiper- arba hipoglikemijos, perspėdamas apie organizme vykstančius gliukozės pokyčius. Matavimo metodų (bioimpedansas, NIR ir temperatūrinis) ypatybės padiktavo, kad ausis yra tinkamiausia tiksliems rezultatams gauti. Sprendžiant skaudžią stigmatizavimo problemą, kurią tenka patirti ligoniui, matuoklio dizainas kurtas nenaudojant įprastinių medicininio prietaiso bruožų: skaidrių tekstūrų, kūno spalvos. „GlucoCarer“ dizaino koncepcija vizualiai asimiliuojama su priimtinais ir populiariais ausų aksesuarais, tokiais kaip papuošalai, ausinės, laisvų rankų įranga. Novatoriškas išradimas savo išvaizda patraukia smalsuolio akį ir kartu skatina anksčiau, nei išsivysto liga, susimąstyti apie savo gliukozės lygį kraujyje.
2 vieta: Apsaugos sistema miestams „HERO“
Dizainerė: Elena Lašaitė
Vilniaus dailės akademija
Pastaruosius kelerius metus dizainerė keliaudama po didžiausius Europos miestus juto įtampą ir baimę. Po įvykusių išpuolių, kai transporto priemonė buvo pasitelkta kaip ginklas, miestuose atsirado metalinių, betoninių apsaugos blokų, padidinta apsauga svarbiose vietose. Kai kurie šių sprendimų itin neergonomiški, trukdo praeiti žmonėms, kilus panikai sunku pabėgti. Dizainerė kelia klausimą, ar žmonės, matydami agresyvias, rodančias galią apsaugos priemones, jausis saugesni. Šis klausimas aktualūs daugeliui miestų. Problemą siekiama spręsti atsižvelgiant į miesto gyvenimą, infrastruktūrą. „Hero“ – apsauga nuo nelaimingų atsitikimų miestams, kai transporto priemonės naudojamos kaip ginklai. Daugiausia dėmesio skirta formai ir estetikai. Į formą lengvai įsilieja papildomos funkcijos, kurias sujungia miesto infrastruktūra. Galuose gali būti įstatomi dviračiai. Centre yra vietos augalams. Įstačius papildomą detalę, atsiranda šiukšliadėžė su dviem skyriais, kurie gali būti pritaikyti šiukšlėms rūšiuoti. Taip pat yra speciali vieta reklamos stendui. Formą išryškina LED apšvietimas. „Hero“ gali tapti ir miesto herojumi. Visi turime įsimintinų vietų, pavyzdžiui, paminklas, Žalgirio stadionas. Kiekviename mieste yra tokių taškų. Grafinėmis priemonėmis ant „Hero“ galima pavaizduoti svarbius personažus, kurių žvilgsnis mus saugotų. Tai taptų miesto dalimi, susitikimų ar tiesiog diskusijas keliančia vieta.
3 vieta: Daugiafunkcis šviestuvas „SOITTI“
Dizaineris: Danilas Ščepanovas
Vilniaus dailės akademija
Šviesos ir garso galia išskirtinė. Vaikus į pamokas sukviesdavo varpelio skambesys, o miesto varpinės garsas pranešdavo tikslų laiką. Varpo forma skirta išgauti garsui, kuris skirtingose kultūrose bei regionuose neša kvietimo ar dėmesio atkreipimo žinutes. Analogišką galią turi ir šviesa. Tamsiuoju paros metu žmonėms jaukiau būti šviesoje. „Soitti“ sujungia šviesą ir garsą. Kolonėlės siluetas pasirinktas neatsitiktinai, forma perteikia pagrindinę funkciją – sukviesti žmones. Tai būtų namų širdis, kuri suburia šeimos narius ir draugus. „Soitti“ yra belaidžio ryšio kolonėlė ir šviestuvas. Sukurtas produktas pakeičia skirtingus prietaisus, nes jungia kelias funkcijas – tai šviesos ir garso sklaida. Kolonėlė yra kabinama virš stalo, todėl įrenginys leidžia išlaikyti laisvą aplinką, nes svarbiausia yra atvira erdvė, palikta susiburti ir bendrauti. Nereikia atskirai įjungti garso sistemos ar šviesos šaltinio, su „Soitti“ – tai paprasta. Kad būtų jaukiau, galima įjungti šiltą spektro apšvietimą.
KOSTIUMO DIZAINAS
1 vieta: EDUKACINIAI RŪBAI VAIKAMS
Dizainerė: Agnė Beinaravičiūtė
Užsakovas: „agadab“
„Princesės“ suknelė – kiekvienos mergaitės svajonė. Šios suknelės sukurtos šiuolaikiškai ir išskirtinei mergaitei. Drabužio idėja – netradiciškai ir kūrybingai mokyti vaikus meno, kultūros istorijos ir tradicijų, ugdyti skonį ir lavinti fantaziją. Pasirinktas paprastas, vaikams patogus modelis, atsisakyta nereikalingų detalių. Panaudoti Viduramžių manuskriptų ir tekstilės fragmentai suteikia suknelei kasdieniškos elegancijos.
„Lietuvaitės“ suknelė – edukacinio kostiumo tęsinys, sukurtas koliažo principu, remiantis lietuvių liaudies audinių ir tautinio kostiumo motyvais. Tautinis kostiumas yra proginis ir šventinis drabužis, o ši suknelė gali būti dėvima kasdien. Paprasta kirpimo forma užtikrina dėvėjimo patogumą. Skaitmeninės spaudos panaudojimas gaminant drabužius leidžia maksimaliai perteikti tautinės tematikos detales. Pasirinktas lino audinys yra praktiškas, ekologiškas ir neatsiejamas nuo lietuvių liaudies kultūros.
2 vieta: Moduliuojamas paltas „UPCYCLED BY SPARROW V“
Dizainerės: Lina Žvirblytė ir Vida Strasevičiūtė
Daugiafunkcis, daugiasezonis „unisex“ paltas, kurio esminė ypatybė – modulumas. Vėjui ir drėgmei atsparus lietpaltis gali būti dubliuojamas su kailio ar vilnos paltu iš antrinių žaliavų. Kiekvienas modulis gali būti dėvimas atskirai. Lietpaltis – drėgmę atstumiančio striukinio audinio paltas su dvigubu užtrauktuku, papildomu magnetų užsegimu ir sandariomis, patogiomis kišenėmis. Kailio paltas gaminamas iš avikailio atraižų. Dėliojant kailio gabaliukus kuriami vienetiniai, unikalūs rankų darbo kailiniai su pamušalu, gobtuvu ir užtrauktuku, į gaminį juos susiuva profesionalūs siuvėjai – kailininkai. Įsegus į lietpaltį, šio modulio kailinė pusė tampa itin šiltu pamušalu. Vilnos paltas gaminamas iš Lietuvos pramonės įmonėse likusių audinių ir odos likučių. Paltų siluetas – unifikuotas, tačiau medžiagos, faktūros ir raštai nuolat keičiasi. Drabužio modulumas vartotojui suteikia galimybę ne tik modeliuoti gaminį pagal savo poreikius ir skonį, bet ir prisitaikyti prie sezoninių orų kaitos.
MADOS AKSESUARAI
1 vieta: Juvelyrinių objektų kolekcija „TAPATYBĖ“
Dizainerė: Zanė Skersienė
Vilniaus dailės akademija
Vis aktualesniu tampant visuomenės poreikiui atsakyti į klausimą „kas aš?“, Zanė Skersienė juvelyrinių objektų kolekcijoje ieško atsakymo tarp tradicinių tapatybės vertybių, kurios bendros visoms tautoms, kultūroms, religijoms ir laikams. Kolekcija primenama, kad esame dalis istorijos, kuri apibrėžia mūsų praeitį, formuoja, kas esame šiandien ir kuo norime tapti. Darbuose nagrinėtos keturios tapatybės: nacionalinė, religinė, lytinė ir seksualinė. Kaip pagrindinė medžiaga naudotas marmuras su akmens lūžio vietomis ir sidabrinėmis detalėmis, kuriose atspaustos skulptūrų faktūros ir formos. Prie kūno priglundančios akmens vietos sumodeliuotos atsižvelgiant į žmogaus anatomiją tam, kad kaklo papuošalai būtų ne tik estetiškai patrauklūs, bet ir ergonomiški. Juvelyriniai objektai „Tapatybė“ yra sukurti jaučiant atsakomybę prieš aplinką ir žmones – skatinamas gamtos išteklių saugojimas. Kolekcijoje naudojamos tik natūralios, perdirbtos medžiagos: sidabras, veltos vilnos audiniai ir virvutės (iš vilnos veltinio fabriko likučių), marmuras (akmens apdirbimo dirbtuvių atliekos).
2 vieta: Juvelyrika „JAUSMAI“
Dizaineriai: Dalius Ilginis, Rasa Ilginė
Dizaineriai nuolat domisi šiuolaikiniu dizainu ir architektūra. Pagrindinis kūrybos braižas –kontrastuojančios formos. Ypatingas dėmesys skiriamas kokybei ir išskirtinumui, kiekvienas kūrinys – vienetinis. Dizaineriams juvelyrika – tai miniatiūrinė meno forma. Kuriamų darbų šiuolaikiškumą atskleidžia medžiagų kontrastas. Pagrindinis kolekcijos akcentas – Baltijos gintaro kaip lietuviško simbolio naudojimas. Jį norima atskleisti netradicine forma, pabrėžiant natūralų akmens grožį.
3 vieta: Papuošalai „T H E C O N C R E T E C I T Y | K A U N A S |“
Dizainerė: Gerda Liudvinavičiūtė
Architektė: Ligita Ažukaitė Lileikė
Užsakovas: „CELSIUS 273“
Ši papuošalų kolekcija kviečia naujai pažvelgti į Kauno architektūrą ir atrasti sąlytį su savimi, apčiuopti miesto impulsus, pajusti erdvės ir žmogaus patyrimo sintezę detalėse. Kolekcija skirta Kauno miesto tarpukario modernizmo architektūrai. Pasirinkti septyni ryškiausi modernizmo architektūros statiniai ir jiems sukurtos septynios skirtingos juvelyrinės cemento detalės, atspindinčios svarbiausius tų pastatų akcentus (pvz., M. K. Čiurlionio muziejaus fasadas, Pelėdų kalno garsiosios pelėdos ir modernus kalno atspindys ir kt.). Sukurta auskarų ir vyriškų sąsagų kolekcija, taip pat architektūriška sidabro konstrukcija, kurios apatinė dalis atsisega ir galima keisti detales, kurti savitą miestą, įprasminti svarbiausius žmogaus patyrimus mieste.
Ši kolekcija – skirtingų vizualinio meno krypčių sintezė, skatinanti pažvelgti į istoriją iš naujo, susimąstyti, kas modernizmas buvo tada ir yra dabar. Norima atkreipti dėmesį į vartotojiškumą ir pakviesti žmones pamilti miestą ir tai, kas matyta, dėliojant naujus akcentus.
LEIDINYS
1 vieta: Knyga „PROUD OF LITHUANIA. A FAIRY TALE BY SWEET ROOT“
Dizainerė: Miglė Rudaitytė („Boy Creative Studio“)
Fotografė: „Šarūnė Zurba Photography“
Užsakovas: restoranas „Sweet Root“
„Proud of Lithuania: A Fairy Tale by Sweet Root“ – pasaka apie tikrąją lietuviškų emocijų kupinos ir natūralaus gamtos ritmo įkvėptos vakarienės reikšmę. Tai noras prisiminti ir iš naujo atrasti unikalų mūsų šalies sezoniškumą ir su juo besikeičiančias sudedamąsias dalis mūsų lėkštėse. Tai žingsnis atgal į praeitį ir ateitį tuo pat metu. Žingsnis tolyn nuo globalių vilionių į laukines pievas, miškus ir sodus. Tai iš naujo atrastos mūsų šaknys ne tik filosofiškai, bet ir fiziškai. Šios istorijos tikslas – ne tapti praktiniu gidu virtuvėje (nors knygoje rasite ir receptų sąrašą), bet paprasčiausiai grąžinti pasididžiavimą tuo, kas esame ir kur gyvename.
2 vieta: Žurnalas apie lietuvišką grafinį dizainą „SKŪL“
Dizaineris: Jogaila Jurgelis
Vilniaus dizaino kolegija
Iki šiol Lietuvoje šalies grafinio dizaino progresas ir identiteto vystymasis nebuvo dokumentuojami – būtent tam šis leidinys ir yra skirtas. Žurnale susijungia trys laiko plotmės: praeitis, dabartis ir ateitis. Kiekviena jų skirta to laikotarpio grafinio dizaino aktualijoms ir problemoms, taip pat pažinčiai su kūrėjais. Pirmoje dalyje pasakojama apie lietuviško grafinio dizaino pradžią – istorija apie dailininkus-konstruktorius, kai toks terminas kaip „grafikos dizaineris“ Lietuvoje dar neegzistavo. Tuomečiai įkvėpimai, kūrybinės krizės ir darbo progresas susipina praeityje. Dabartyje apžvelgiami šiuolaikiniai pasiekimai grafinio dizaino lauke: pristatomos gražiausios metų knygos, „Gero dizaino“ apdovanojimai ir kt. Taip pat, žinoma, mezgasi pokalbiai su šiandienos kūrėjais apie tai, kokie jie buvo ir kas yra dabar. Ateitis visada pagrįsta spėjimais, tad ir paskutiniame žurnalo skyriuje diskutuojama apie lietuviško grafinio dizaino scenarijų ateityje. Ko laukti?
3 vieta: Dvylikos mėnesių tvarkaraštis
Dizaineris: Zigmas Vagonis („&andstudio“)
Kalendoriaus kaip dovanos klišiškumas padiktavo kitokį požiūrį į laiko planavimą. Spalvinis žymėjimas nurodo savaites, tačiau spalvų perėjimas tęstinis, negriežtas. Kaip ir laikas, kurio apibrėžtumą susikūrėme patys. Atspausdintas ant „fine art“ kategorijai priklausančio natūralaus popieriaus, naudojant archyvinius reikalavimus atitinkančią „giclée“ spaudą, atkuriančią plačias spalvų erdves.
PRODUKTO IR INDUSTRINIS DIZAINAS
1 vieta: Elektrinė dviračio pavara „RUBBEE X“
Dizainerė: Gintarė Černiauskaitė
Užsakovė: UAB „Rubbee“
„Rubbee X“ kiekvieną dviratį pavers elektriniu. Ji turi baterijas, elektroniką ir motorą, besiliečiantį prie galinės dviračio padangos. Komplekte taip pat yra belaidis kadencijos jutiklis, sekantis pedalų sukimo ritmą ir automatiškai pritaikantis elektros pavaros sukimą. „Rubbee X“ patentuota greito paleidimo sagtis suteikia galimybę elektrinę pavarą prijungti ir nuimti viena ranka vos per sekundę. Modulinio tipo baterijų sistema leidžia vartotojui pasirinkti norimą važiavimo tipą – nuo ekonomiško iki galingo, o mobilioji programėlė padeda nepasimesti mieste ir sekti prietaiso nustatymus.
2 vieta: Koštuvas-pjaustymo lentelė „SMÅK“
Dizainerė: Barbora Adamonytė-Keidūnė
Koštuvas ir pjaustymo lentelė viename „SMÅK“ – tai vietą ir laiką taupantis minimalių formų objektas, skirtas kasdieniam maisto ruošimui palengvinti. „SMÅK“ susukus ir užkabinus už auselės, gaunama kūginė forma, į kurią sudėjus lengva nuplauti daržoves, o „SMÅK“ išsukus gaunamas lygus pjaustymo paviršius. Koštuvas-pjaustymo lentelė iškirsta iš polipropileno plastiko, tinkamo sąlyčiui su maistu. Dėl formos šį plokščią objektą patogu laikyti, o, pakabinus jį per viduryje esančias skylutes, „SMÅK“ galima paversti grafiniu interjero elementu ant virtuvės sienos.
3 vieta: Lazerinio mikroapdirbimo įrenginys „MASTER 1“
Dizainerė: Aistė Bankauskaitė
Užsakovės: Vilniaus dailės akademija, UAB „Elas“
Funkcionalus ir patrauklus lazerinio mikroapdirbimo įrenginio korpusas suprojektuotas, siekiant patraukti pirkėjų dėmesį. Korpusas sukurtas atsižvelgiant į vidinę komponuotę: sukurti patogūs ir greiti priėjimai, atsidarant pagrindiniam gaubtui, šoninėms ir galinėms durelėms. Valdymo pultas yra pritvirtintas prie apatinės dalies rėmo, tad atidarant gaubtą jis lieka savo pozicijoje. Įrenginys sukurtas naudojant įmonės koloritą. Formos inspiracija kilo iš lazerio spindulių: linija ir tašku imitavus spindulius ir sukirtus juos įvairiomis kryptimis, išgautos naujos formos.
PASLAUGŲ IR SOCIALINIS DIZAINAS
1 vieta: „P1N K0DAS“
Agentūra: „Adell Taivas Ogilvy“
Kūrybos vadovai: Dominykas Žilėnas, Tomas Karpavičius
Meno vadovai: Mykolas Budraitis, Marius Poškus
Dizaineris: Simas Petrauskas
Užsakovas: „SEB bankas“
Norėdami parodyti, kad PIN kodą į lengviau įsimenamą galima pasikeisti bet kuriame SEB bankomate, sukūrėme specialų laišką su svirtele. Iš pradžių yra matomas tekstas „Changing your PIN code is easier than you think“. Patraukus svirtelę, kai kurios teksto raidės virsta skaičiais ir tampa „Ch4ng1ng y0ur PIN c0de 1s ea51er th4n y0u th1nk“.
2 vieta: Lietuvos paviljonas Leipcigo knygų mugėje
Dizaineriai: „IMPLMNT architects“ (Aurimas Syrusas, Martynas Brimas, Vilius Dringelis)
Užsakovas: Lietuvos kultūros institutas
Lietuva buvo pakviesta 2017 m. garbės viešnios teisėmis prisistatyti Leipcigo knygų mugėje. Prisistatymą Leipcige sudaro du stendai – literatūrinis ir kūrybinis. Pagrindinė idėja – vektorius (matematinis dydis, apibūdinamas reikšme ir kryptimi erdvėje. Grafiškai vektoriai vaizduojami tiesių atkarpomis su rodyklėmis). Lietuvos prisistatymo Leipzige pagrindinė mintis ir šūkis – „Pasakojimas tęsiasi“, todėl vektoriaus interpretacija taikliai dera su bendra šalies prisistatymo idėja. Stendų struktūra yra sudėliota taip, kad būtų aiškiai suvokiama pagrindinė mintis – krypties, dinamikos motyvas – vektorius. Erdvės, lankytojų judėjimo kryptys organizuojamos taip, kad nebūtų lygiagrečios ar statmenos aplinkai, taip sukuriama netikėta vizualinė ir jausminė perspektyva. Stendai apšviečiami taip, kad susidaro šviesos gradientas nuo visiškai baltos stendų viršuje iki lengvo pilko tono, kuris sutampa su grindų danga (gradientas (lot. gradiens (kilm. gradientis) – žingsniuojantis, einantis), matematiškai – vektorius, čia simbolizuoja procesą, perspektyvą, veiksmą). Tai ne tik atliepia paties pristatymo koncepciją (perspektyvos, veržlumo metafora), kartu tai nejučia turėtų priminti vaizdą, kai, atvertus knygą, tarp jos puslapių susidaro paslaptinga giluma, stiprėjantis šešėlis. Svarbu tai, kad visą tolygiai ryškėjančio stendo struktūrą iš tikrųjų sudaro maži elementai – knygų klasteriai. Jie, kaip sumanyta, čia veikia lyg mažieji pasakojimai ir kiekvienas savarankiškai, bet ir visi kartu sudaro amžiaus retrospektyvą. Kol klasteriai uždaryti, susidaro gidas, vedantis lankytoją per laiką, temas, žanrus, autorius. Jis sustoja ten, kur jam tikrai įdomu, paskaitęs knygos anotaciją, pavadinimą, autorių, atveria lentynėlę ir pasiima knygą. Tą akimirką natūraliai gimsta ne tiesmukas, o išgyventas santykis tarp skaitytojo ir knygos, susiklosto intriga. Šie besidarinėjantys klasteriai sukuria stendų interaktyvumą, dinamiką, vilioja apsilankyti. Kol lentynelės uždarytos, išorinėje stendo sienoje susiprojektuoja žodžiai „Fortsetzung folgt…“ („Pasakojimas tęsiasi“). Literatūrinis stendas užima 140 kv. m ir yra padalytas į kelias funkcines zonas – ekspozicinę, lanytojų, susitikimų ir personalo (sandėliavimo). Lankytojų ir susitikimų zonos yra daugiafunkcės, mobilios, suorganizuotos taip, kad būtų galima pritaikyti daugeliui veiklų. Susitikimų zona suprojektuota antresolėje, todėl yra atskirta nuo didžiojo žmonių srauto. Po antresole suprojektuota 25 kv. m patalpa personalui ir sandėliavimui. Labai svarbus stendo elementas yra amfiteatras, jame projektuojama ne tik skaitymo, bet ir klausymo zona, per čia įrengtas ausines galima girdėti vokiškai įgarsintą lietuvišką literatūrą.
3 vieta: „BOOTLEG BRANDING“
Dizaineris: Martynas Kazimierėnas
Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje gaminama naminė samanė. Kai kuri yra itin kokybiška – tokia verdama nedideliais kiekiais tik artimiems ir pažįstamiems žmonėms. Tačiau įstatymais prekyba šiuo produktu yra uždrausta ir gamintojams nuolat į nugarą kvėpuoja pareigūnai. Žmogus, nusiperkantis tėviškės ruginukės, jaučiasi kaip nusikaltėlis. Nuo 2018-ųjų pradžios iš žurnalų plėšoma alkoholio reklama, kova su gėrimais priėjo prie absurdo ribos. Čia į pagalbą kokybiškos samanės, tikro lietuviško paveldo, gamintojams ateina unifikuotas taros ženklinimas. Ant stiklinės talpos nurodomas tik kiekis: 0,7, 0,5 ar 0,2 litro. Daugiau nič nieko. Toks žymėjimas išsprendžia net keletą problemų: gėrimas nebepilstomas į neaiškias taras, stiklainius, ar plastikinius indus, diskredituojančius aukštą produkto kokybę ir gadinančius vartojimo patirtį. Taip pat gamintojas lieka neidentifikuotas persekiotojų – ant etiketės nėra nei adreso, nei pavadinimo. Kartu šis lakoniškumas veikia ir kaip protestas prieš perteklinį valstybės aparato kišimąsi į privatų žmonių gyvenimą. Na o vartotojai lengvai atpažins produktą iš šnekamosios kalbos: nol penkis ar nol septynis.
VIZUALINIS IDENTITETAS
1 vieta: Grafinis stilius Lietuvos nacionalinio dramos teatro 77-ajam sezonui „TRAIN YOUR SOUL“
Agentūra: „Adell Taivas Ogilvy“
Kūrybos vadovai: Dominykas Žilėnas, Tomas Karpavičius
Meno vadovai: Indrė Namikaitė, Marius Poškus
Dizaineriai: Daniele Gulla, Shaltmira
Užsakovas: Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Naujuoju Lietuvos nacionalinio dramos teatro 77-ojo sezono grafiniu stiliumi siekiama parodyti, kad reikia treniruoti ne tik kūną, bet ir sielą. Kiekvienam iš spektaklių sukurta po atskirą įsivaizduojamą sielos organą, kurį reikėtų treniruoti.
2 vieta: Vizualinis identitetas 2018 m. Londono knygų mugės jungtiniam Baltijos stendui
Dizaineris: Oleksandr Rogovets („DADADA studio“)
Fotografė: Severina Venckutė
Užsakovai: „Latvian Literature“ ir Lietuvos kultūros institutas
Sukurtas simbolis atspindi visas tris Baltijos šalių kalbas. Tai unikali diakritinių simbolių kombinacija, nutūpusi ant pirmosios abėcėlės raidės. Būtent tai sukuria vizualinį identitetą trims Baltijos šalims, kurios 2018 m. Londono knygų mugėje dalyvavo specialioje „Market Focus“ programoje. Pirmoji abėcėlės raidė tarsi pradeda pokalbį, užmezga dialogą. Ji keliauja su mumis ir kai, kalbant anglų kalba, prireikia nežymimojo artikelio, specialusis simbolis tampa ir neapibrėžtų daiktų, žodžių dalimi. Anglų kalboje, pavyzdžiui, „a book“, „a letter“, „a conversation“ (lietuviškai: knyga, laiškas, pokalbis). Logotipo tikslas yra ne tik perteikti bendravimo svarbą per raides, bet ir vizualiai susieti visas tris Baltijos valstybes su tikslu pabrėžti bendrą „Market Focus“ stendą. Logotipas pristatytas jungtiniame Baltijos šalių stende, taip pat matomas įvairioje dalomojoje ir kitoje reklaminėje medžiagoje, ant suvenyrų ir jungtiniame stende pačioje Londono knygų mugėje 2018 m. balandį.
3 vieta: Lietuviškos ruginės duonos pakuotės dizainas
Dizaineriai: Gintarė Marcinkevičienė, Remigijus Matukaitis, Edvardas Kavarskas, Irmantas Savulionis („Étiquette“)
Užsakovė: UAB „Vilniaus duona“
Didieji duonos gamintojai Lietuvoje beveik neprekiauja duonos kepalais, o šalyje daugėja turistų ir periodiškai grįžtančių emigravusių šalies gyventojų, todėl nuspręsta išnaudoti atsiveriančią nišą. „Vilniaus duona“ – seniausia kepykla Lietuvoje, išlaikiusi duonos kepimo tradicijas. Šio produkto išleidimas – tai duoklė lietuviškoms duonos tradicijoms ir galimybė užtvirtinti savo kaip profesionalaus duonos kepėjo įvaizdį. Proginiam produktui reikėjo išskirtinės pakuotės, kuri aiškiai komunikuotų lietuviškumą ir šimtametes ruginės duonos kepimo tradicijas. Įvairioms progoms skirtos šventiškos pakuotės, kurią norisi dovanoti ar parvežti lauktuvių, įsigijus oro uoste. Pasinėrę į duonos kepimo tradicijas, kurios turi daugybę ritualų, atsakymą dizaineriai rado savaime. Kol duona atsiduria ant mūsų stalo, ji nukeliauja ilgą kelią, apdainuotą lietuvių tautosakoje. Todėl duonos kelias tapo pagrindine inspiracija. Šiame kelyje, interpretuodami lietuviškiems medžio raižiniams būdingą stilistiką, autoriai pasakoja apie ryto aušrą ir laukus, dvelkiančius gaiva. Apie miglą ir rugius, šnabždančius duonos vardą. Tai sakrali ir autentiška lietuviškos duonos istorija. Norint pabrėžti duonos temos sakralumą, dizainui įgyvendinti buvo pasirinktas tamsiai rudas fonas, kurį asociatyviai galima sieti su žeme, o duonos kelias nulietas auksu, kuris suteikia kilmingumo. Tamsių tonų ir aukso spalvos derinys Lietuvos vartotojų vertinamas ir atpažįstamas kaip ypač puošnus.
3 vieta: MANIFESTO vizualinis identitetas
Dizaineris: Domas Mikšys („&andstudio“)
„The Utopia of the Manifesto“ – tai projektas, kuriame nagrinėjama kūrybiškumo, komercijos ir originalumo problematika. Šis projektas kilo iš reakcijos į mus supantį pasaulį, noro analizuoti esamą situaciją, pamiršti akademizmą ir tobulą grožį. Manifestas suformavo daugiau kaip dvidešimties kūrybos taisyklių rinkinį, kuris iliustruojamas vizualiu teiginiu. Pagrindiniu projekto vizualiniu aspektu tapo daiktinės ikonos. Kiekviena ikona turi savo taisyklę. Skirtingi ženklai, tipografiniai elementai, spalvų dėmės ir simboliai jungiami į bendras vizualines skulptūras. Šis projektas tapo dizainerio asmeninio identiteto eksperimentu, paieškomis, atradimais ir proceso džiaugsmu, atvedusiu prie netikėto rezultato.
