Nuošliaužų ardomam Gedimino kalnui Vilniuje išsaugoti Lietuvos geologijos tarnybos specialistai (LGT) parengė specialią geologinių tyrimų programą ir ją pasiūlė Kultūros ministerijai. Tik atlikus šioje programoje numatytus tyrimus, anot LGT specialistų, tikslinga projektuoti kalnui tvirtinti skirtas priemones ir jas įrengti.
Tokie tyrimai, pasak LGT direktoriaus pavaduotojos Jolantos Čyžienės, yra būtini, juolab kad prieš du mėnesius dėl lietaus ir staigaus atlydžio pradėjęs deformuotis šio kalno šiaurinis šlaitas nesiliauja slinkti, pastebėta naujų įtrūkimų. Tikėtina galimybė, kad gruntas gali persiversti per sieną į Nacionalinio muziejaus kiemą, užkristi ant jame stovinčių pastatų.
Rytoj, balandžio 1 dieną, LGT specialistai Nacionaliniame muziejuje vyksiančiame Gedimino kalno šlaitų skenavimo rezultatų pristatyme, kur susirinks Kultūros ministerijos ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai, juos komentuos inžineriniu ir geologiniu požiūriu. Šlaitų avaringos vietos LGT ir bendrovė„GeoNovus“ bei VGTU kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ iniciatyva lazeriniu 3D skeneriu buvo skenuotos dukart – vasario 23 ir kovo 9 dienomis.
LGT parengta Gedimino kalnui išsaugoti skirta tyrimų programa numatyta dvejiems metams. Šiemet, remiantis kalno erdvinio skenavimo rezultatais, siūloma sudaryti detalų reljefo modelį, atlikti geofizinius tyrimus ir atnaujinti prieš 12 metų nutrauktą šlaitų ir statinių deformacijų stebėseną. Tik įgyvendinus šias priemones galima parinkti optimalias tiesioginių geologinių tyrimų vietas. Parinktose vietose 2017 metais reikėtų atlikti inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus – gręžti, imti bandinius ir juos tirti laboratorijose, nustatyti šlaitų jautrumą nuošliaužoms susidaryti ir kt. Per dvejus metus, preliminariais skaičiavimais, programa kainuotų apie 120 tūkst. eurų.
Dėl Gedimino kalno, kuris yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena jų, istorinių šaltinių liudijimu, 1396 metais nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
LGT specialistai įspėja, kad jei nebus imtasi priemonių, šlaitų būklė toliau blogės, nes pagrindinė stačių šlaitų deformacijos priežastis – silpni ir periodiškai įmirkstantys gruntai. Šlaitų destrukcijai ir slinkimui įsibėgėjus, šiuos procesus sustabdyti labai sunku, sudėtinga ir brangu, o kartais net neįmanoma.