Gelbės: planuojama rekonstruoti vienintelį išlikusį tiltą per Vilhelmo kanalą (1)

• Iš 10 tiltų per Vilhelmo kanalą per daugiau kaip šimtą metų išliko tik Jokšų tiltas;
• Jokšų tilto rekonstrukcija gali atsieiti apie milijoną eurų;
• Naudojant specialiąsias remonto ir restauravimo technologijas bus atkurtos ir sustiprintos šimtametės tilto konstrukcijos;

Klaipėdos rajono valdžia ketina rekonstruoti daugiau nei šimtą metų statytą ir vienintelį iki šių dienų išlikusį – Jokšų tiltą per Vilhelmo kanalą. Suremontavus avarinės būklės tiltą jis išliks unikalus ir pasitarnaus trumpinant kelią tarp aplinkinių gyvenviečių. Savivaldybė jau ieško rangovo maždaug milijono eurų vertės darbams.

„Iš viso Jokšų tilto rekonstrukcija gali atsieiti apie milijoną eurų, o Kultūros ministerijos prisidėjimas – 118 tūkst. eurų. Tikiuosi, kad viešieji pirkimai vyks sklandžiai ir rasime pajėgų rangovą, galintį sutvarkyti šį visam rajonui reikšmingą objektą“, – komentare BNS sakė S. Karbauskas.

Tilto kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų techninį projektą parengė bei gavo leidimą jo statyboms bendrovė „TEC Infrastructure“.

Anot bendrovės, Karaliaus Vilhelmo kanalas – vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje, iškastas nuo Lankupių kaimo iki Klaipėdos uosto Malkų įlankos. Unikalus 27 km ilgio kanalas, oficialiai atidarytas 1837 m., po Antrojo pasaulinio karo buvo pervadintas Klaipėdos kanalu. Per kanalą iki 1904 m. buvo pastatyta 10 tiltų, vienintelis išliko būtent Jokšų tiltas. Jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

„Atlikus Jokšų tilto remonto ir tvarkybos darbus statiniu vėl galės naudotis pėstieji, dviratininkai, juo galės judėti automobiliai, bet kartu bus išsaugotos visos vertingosios jo savybės, išliks kraštovaizdžiui būdingos formos, objekto ir jo elementų autentika. Džiaugiamės, kad šis unikalus istorinis objektas taps prieinamas plačiajai visuomenei ir turizmui“, – sakė „TEC Infrastructure“ projekto dalies vadovas Romas Dulieba.

R. Dulieba pasakoja, kad naudojant specialiąsias remonto ir restauravimo technologijas bus atkurtos ir sustiprintos šimtametės tilto konstrukcijos. Ties metalinių santvarų sandūra pakloto ir turėklų konstrukcija bus atstatyta taip, kad po tiltu galėtų praplaukti laivai aukštais stiebais – taip, kaip buvo galima XX a. pr. Tam bus suformuotas į vieną pusę ant vyrių atverčiamas paklotas ir atveriami turėklų varteliai. Suremontavus Jokšų tiltą, bus atkurtas ir susisiekimas su Svencelės miesteliu, kuriame dabar veikia poilsio zonos, jėgos aitvarų ir buriavimo centras.

Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalas – tai vienas unikaliausių hidrogeologinių paminklų Lietuvoje, turintis gilią ir sudėtingą istoriją, prasidedančią Prūsijos karalystės valdymo laikotarpiu. Karaliaus Vilhelmo kanalas 2001 metais įtrauktas į Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sistemą.

Atskirą tilto tvarkybos konkursą paskelbė ir Kultūros infrastruktūros centras.

„Tikimasi rasti rangovą, pasirašyti su juo sutartį, kad kai atšils orai ir bus tinkamas laikas būtų galima atlikti tuos darbus“, – BNS sakė centro vadovas Šarūnas Šoblinskas.

Rekonstruojant į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktą tiltą reikės atkurti unikalią jo išvaizdą bei konstrukciją, kurios važiuojamojoje dalyje yra medinis paklotas, pakeliamas taip, kad tilptų praplaukiančių laivų stiebai.

46 metrų ilgio ir 5,6 metro pločio tiltu galės važiuoti ir lengvieji automobiliai, jis gerokai sutrumpins susisiekimą tarp Venckų ir Svencelės – šiuo metu į jas galima nuvažiuoti tik padarius nemažą lanką per Priekulę ir Dreverną.

1902–1904 metais buvo pastatyta 10 tiltų per Vilhelmo kanalą, tačiau jie Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinti, išliko tik Jokšų tiltas.

Kuršių marias Klaipėdoje ir Miniją ties Lankupiais Klaipėdos rajone jungiantis 27 kilometrų ilgio Vilhelmo kanalas oficialiai atidarytas 1837 metais, jis pavadintas tuometinio Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I garbei ir buvo skirtas apsaugoti laivus bei plukdomus sielius nuo audrų, kildavusių mariose.  

• Temos: „TEC Infrastructure“, Jokšų tiltas, Vilhelmo kanalas