Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ir Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) pasirašė projekto „Lietuvos nacionalinio muziejaus paslaugų plėtra Vilniaus piliavietėje“ sutartį, kuria užtikrintas Gedimino kalno ilgalaikių tvarkybos darbų pradžiai reikalingas finansavimas. Lietuvos valstybingumo simboliui – Gedimino kalnui sutvarkyti skirta beveik 13 mln. eurų, iš kurių beveik 11 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų lėšos.
Lėšos bus skirtos ne tik kalno tvarkybos darbams, bet ir turistinės Gedimino kalno infrastruktūros gerinimui ir vystymui, naujų kultūros paslaugų sukūrimui.
Ilgalaikiai sprendimai kalno stabilumui
Vienas didžiausių projekto darbų – pietrytinio šlaito ir gynybinės sienos ilgalaikis sutvarkymas. Darbai šioje kalno dalyje turėtų prasidėti kitų metų pradžioje. Dabar ši vieta sutvirtinta laikinomis priemonėmis: užpilti skaldos sluoksniai, įrengta drenažinė sistema ir atlikti kiti prevenciniai grunto stabilizavimo darbai.
Dalis projekto lėšų bus skirta apmokėti atliktiems ilgalaikiams piliakalnio aikštelės tvarkybos darbams. Kalno aikštelėje – tarsi piltuvėlyje besikaupiantis kritulių vanduo buvo viena iš kalno šlaitų slinkties priežasčių. Todėl įgyvendinant projektą čia jau įrengta nauja drenažo sistema, aikštelė išgrįsta nauju lauko akmenų grindiniu – bruku.
Taip pat bus įrengtas modernus Gedimino kalno apšvietimas, todėl piliavietę bus galima saugiai lankyti ir tamsesniu paros metu.
Projekte – ir kultūrinis įveiklinimas
Įgyvendinus projektą, lankymui ir kultūros paslaugoms be Gedimino pilies bokšto, kuriame šiuo metu veikia muziejus, bus pritaikytos ir Aukštutinės pilies rūmų liekanos.
Pilies rūmų liekanų panaudojimui bus ieškoma šiuolaikiškų neinvazinių sprendimų: įleidžiamuose lengvų konstrukcijų konteineriuose atsirastų infoterminalai, ekspozicijų erdvės, tualetai. Lankytojams numatyta sukurti virtualų gidą po visą kalno komplekso teritoriją su integruota mobilia aplikacija ir papildytos realybės turiniu.
Sutvarkytoje kalno aikštelėje bus įamžinta 1863–1864 m. sukilėlių palaikų radimo vieta. Jai įamžinti pirmiausia bus skelbiamas kūrybinės idėjos konkursas.
Istorijos, gamtos ir kultūros paminklas
Vilniaus piliavietė, vadinama Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi, yra nuo I tūkst. m. pr. Kr. datuojamas piliakalnis Neries ir Vilnios upių santakoje. Vilniaus pilis pirmą kartą paminėta 1323 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ir Kryžiuočių ordino sutartyje. Gaisrui sunaikinus medinę pilį, XV a. pradžioje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, piliakalnio aikštelėje buvo pastatyta mūrinė Aukštutinė pilis, kurios liekanos, XX a. ne kartą restauruotos, išliko iki šiol.
Gedimino kalnas – gyvas gamtos kūrinys. Jo stabilumui įtaką daro gruntiniai ir kritulių vandenys, todėl paviršiniame kalno sluoksnyje formuojasi nuošliaužos, susidaro išgraužos ar griovos. Dėl šių procesų ir gausaus lietaus 2016 m. Gedimino kalne įvyko nuošliaužos, o nuo 2017 m. gruodžio 30 d. paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija.
