Vien gyvenamojo būsto fondas šalyje kasmet pasipildo keliais tūkstančiais įvairaus dydžio naujų namų, be to, sparčiai daugėja komercinės paskirties pastatų. 2008–2009 metais išgyventas nekilnojamojo turto (NT) burbulo sprogimas paliko juntamą nerimo prieskonį dėl galimo dar vieno rinkos perkaitimo. Nors, ekspertų vertinimu, NT rinkai naujas burbulas negresia, smulkesnio masto statybų problemos irgi nusipelno dėmesio.
Nuo šių metų pradžios NT pirkėjai gali būti ramesni, nes pakoreguotame Statybų įstatyme atsirado prievolė užtikrinti statybų broko taisymo draudimą per trejų metų garantinį laikotarpį. Tam NT plėtotojai turės rezervuoti 5 proc. statybų vertės atitinkančią sumą, kuri bus skirta galimam brokui šalinti, jei nesibaigus garantiniam laikotarpiui NT plėtotojas taptų nemokus ar bankrutuotų.
O tokia galimybė tikrai yra, mat Lietuvos statybų sektorius pasižymi palyginti aukštu rizikos rodikliu: pernai bankrotas pradėtas 356 statybų sektoriaus įmonėms. Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos duomenimis, tarp pernai bankroto procedūras pradėjusių įmonių net kas aštunta buvo statybų bendrovė.
Ir nors naujos statybos būstas – itin populiari ir trokštama investicija, visi turbūt yra girdėję anekdotais tapusių pasakojimų apie tokių būstų defektus. Dėl trumpų elektros įrangos jungimų kylantys gaisrai, po kurių tenka bemaž iš naujo įrengti būstą. Nesandarūs, tinkamai neištestuoti vamzdynai. Nekokybiška ar ant statinio nesilaikanti stogų, fasadų danga, kurią gali nuplėšti ir nuplešia stipresnis vėjas. Tokie yra dažniausiai Lietuvoje pasitaikantys naujos statybos defektai. Draudimo bendrovės pastarąjį dešimtmetį tokius defektus išskiria NT rangovus ir plėtotojus drausdamos garantinio laidavimo draudimu.
Iki šiol savo atsakomybę savanoriškai draudėsi suprantantys, sąmoningi rangovai ir NT plėtotojai, tačiau net ir jiems pasitaikydavo įvairių netikėtumų. Įsigaliojus naujam reikalavimui draudimo bendrovių ir bankų klientais gali tapti kur kas įvairesnė ir margesnė NT rinkos žaidėjų minia. Todėl nebūtų nieko nuostabaus, jei išvardytas klasikinių statinių defektų sąrašas artimiausiu metu pasipildytų naujais, kurioziškais pavyzdžiais.
Ir tai itin svarbu žinant, kad apdraustieji surikiuojami žemo starto pozicijoje. Įstatymu numatyta 5 proc. garantija reiškia ribotą garantiniam laikotarpiui skirtą lėšų kiekį. Kitaip tariant, kas pirmesnis – tas ir laimi. Gali susiklostyti situacija, kad anksčiau paaiškėjus brokui tam tikroje statinio dalyje jos savininkai išsidalins didesniąją garantijų fondo dalį, o vėliau išlindusioms žaloms kompensuoti bus panaudota tai, kas liko.
Žinoma, moki, gerais veiklos rezultatais pasižyminti ir nepriekaištingą reputaciją NT rinkoje turinti įmonė taps geidžiama bet kurio laiduotojo kliente. Tačiau niekas nenorės prisiimti blogos rizikos be papildomų savo verslą apsaugojančių užtikrinimų, nes tokie plėtotojai kels draudėjo sąnaudas. Todėl NT plėtotojams dabar teks skirti daugiau dėmesio darbų kokybei, samdomų rangovų ir subrangovų patikimumui, reputacijai. Norisi tikėti, kad nekokybiškų vamzdynų ir stogų pasitaikys mažiau, rečiau gaisrus kels netinkamai įrengti elektros laidai. NT pirkėjai galės jaustis ramiau, kad nebus palikti vieni spręsti statybos ydų padarinius.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 1.
