Verslo įmonės už reklaminę iškabą ant pastato fasado ar stogo neretai pasirengusios atseikėti ne vieną tūkstantį eurų. Visgi specialistai sutaria – iškabos, užrašai atlieka kur kas svarbesnę misiją nei tik reklamos. Jie gali sudarkyti net geriausios architektūros pastatą, tačiau vargu ar išgelbėtų prastą architektūrą.
Neįvertina šrifto svarbos
Prof. Aušra Lisauskienė.
Vilniaus dailės akademijos (VDA) prof. Aušra Lisauskienė, kalbėdama apie komunikacinio dizaino svarbą, išskyrė Skandinavijos šalis, kuriose dar projektavimo arba statybų etapuose biudžeto dalis atseikėjama būtent komunikacinio dizaino elementams. Dizaineris ir architektas bendrų sprendimų ieško nuo pat projekto pradžios.
Lietuvoje situacija kiek kitokia: architektai įgyvendina savo architektūrinę idėją ir tik tuomet sužino, kad ant pastato fasado bus privalomi užrašai – būsimųjų nuomininkų įmonių pavadinimai ar logotipai. „Gaunasi estetinis disonansas: galbūt pastatas geras, kartais ir užrašas geras, bet ne ta vieta, proporcija. Kartais, keičiantis nuomininkams, ant fasado prireikia vietos papildomoms raidėms. Labai svarbu, statant biurų ar visuomeninį pastatą, apie komunikacinį dizainą susimąstyti kaip įmanoma anksčiau“, – komentavo VDA profesorė.
Pašnekovės žodžiais, nors užrašai ant pastato neatrodo labai svarbūs, jie kone visuomet patenka į praeivių regos lauką, taigi, tikrai veikia kaip gera arba nelabai vykusi reklama. „Kalbant apie verslo centrų užrašus, labai svarbu ne tik kaip, bet ir kur užrašas pritvirtintas, jo spalvinė išraiška, raidžių dydis ar šriftas. Lietuvoje iki šiol neturime tipografinės kultūros, nesame įpratę pakankamai dėmesio skirti šriftams“, – apgailestavo VDA mokslininkė.
Kokybei prireikia laiko
Kiekvienas šriftas vertintinas dvejopai: viena vertus, tai, kas matoma ir perskaitoma, antra vertus, koks šriftas ir kodėl naudotas konkrečiu atveju. Visuomet išlieka pavojus, kad šriftas neatitiks laikmečio, konotuos ne tą informaciją, kokios tikėtasi. „Vizualiai atrodo gražu, bet jei pradedi galvoti, pavyzdžiui, kodėl pasirinktas raudonos spalvos austriškos secesijos estetikos šriftas, kuris buvo pirmąsyk panaudotas po Pirmojo pasaulinio karo. Juk informaciją denotuojame ne tik tekstu, bet ir vaizdu. Pastatas – XXI amžiaus, o logotipas ar užrašas nedera. Parenkant šriftą, turėtų būti atsižvelgiama į kur kas daugiau dedamųjų nei į laikotarpį ar estetiką“, – pabrėžė A. Lisauskienė.
Vis dažnesnė praktika, kai, pavyzdžiui, automobilių gamintojai, prieš pristatydami naują automobilį, visų pirma susikuria korporatyvinį šriftą, kuris atspindi jų politiką ir viziją. Tokio požiūrio, anot pašnekovės, trūksta Lietuvoje.
A. Lisauskienė yra „AtypI“ (Tarptautinės tipografų asociacijos) narė-šalies delegatė. Ši asociacija rūpinasi šrifto dizaino, tipografikos raida ir skaida, technologinėmis inovacijos, intelektinės nuosavybės apsauga pasauliniame kontekste.
„Darnu Group“ nuotr.
Ieško alternatyvų
Remigijus Bimba.
Architektas Remigijus Bimba užrašus ar biurų pastatų fasadų vertina kontraversiškai: labiau kaip vizualinę tarštą nei kad privalumą. Visgi, jei tokie užrašai, užsakovų pageidavimu, būtini, architektas noriai bendradarbiauja su dizaineriu, kartu derina užrašo proporcijas, kad šis nebūtų pernelyg didelis, grubus ir nedisonuotų su aplinka. Kartais, anot architekto, užsakovams visgi pavyksta susitarti su nuomininkais, kad užrašų ant fasado apskritai nebūtų arba būtų minimalūs.
Šiuolaikine architektūra išsiskiriančio biurų pastato „Park town“ architektūrinį projektą parengęs architektas pasidžiaugė, kad šiame objekte pavyko susitarti dėl užrašų ant fasado matmenų, monochrominio dizaino užrašų.
Pavyzdžiui, specializuotame prekybos centre „Domus galerija“ apsispręsta įsikūrusių įmonių pavadinimus surašyti ant reklaminių lauko pilonų, o ant fasado palikti tik kelis užrašus. Biurų pastato „Vilniaus vartai“, kuriuose po vienu stogu sugyvena ne viena įmonė, fasade taip pat tik keli užrašai, likusieji sukomponuoti ant pilono prie įėjimo. Panaši situacija ir sostinėje, Sporto gatvėje esančiame biurų pastate – čia keli užrašai sukomponuoti ant ankerio. Verslo centre „Eta“ įmonių pavadinimai taip pat surašyti prie įėjimo durų. Užrašai, anot architekto R. Bimbos, neturėtų disonuoti su pastato architektūra, gretimais pastatais ir kaimyniniais užrašais.
Verslo centro „k29“ atveju (projekto autoriai – jungtinė „Archinovos“ ir Danijos architektų studijos „PLH Arkitekter“ komanda) surasta ant sklendžiančio išorinio fasado vieta pakabinti biurus besinuomojančių įmonių logotipus. Pakabinus juos kitoje fasado zonoje, kam nors sėdint prie darbo stalo būtų tekę žiūrėti į jų neparadinę pusę. Tokia pat logika vadovautasi ir ieškant vietos šiaurės vakarų fasado zonoje – ten logotipų konstrukcijos sumontuotos 8 aukšto palubėje taip, kad iš biurų patalpų jų nesimatytų.
„MGM Baltic“: reklamos paslaugos
Daugiausia lauko iškabas, šviesdėžes, tūrines raides ar stendus projektuojančios ir gaminančios bendrovės „MGM Baltic“ specialistai gali pasiūlyti ir gaminių iš plastiko, natūralaus medžio, LMDP plokščių, metalo ar dirbtinio akmens, aliuminio kompozito plokščių.
Skirtingų dydžių ir formų tūrinės raidės (standartinės ar šviečiančios), lauko reklamos gaminiai (pilonai, iškabos, nuorodos) gali būti montuojami ant fasadų ar ant stogų. Patalpų viduje gali būti montuojami informaciniai stendai, logotipai, informacinės ir nuorodų sistemos, šviesdėžės ir tūrinės raidės, nestandartiniai baldai su kompanijų pavadinimu ar kitu pageidaujamu užrašu. Į „MGM Baltic“ kreipiasi ir norintieji išskirtinių fasadų, apdailintų tūriniais elementais ar lankstiniais.
Bendrovės direktorius Gediminas Matusevičius patvirtina: jei įmonės investuoja į reklamą, jos nori būti išskirtinės ir matomos, taigi, neapsiriboja standartiniais sprendimais.
Bendrovės veiklos baras platus: nuo idėjos generavimo, koncepcijos sukūrimo iki idėjos įgyvendinimo. „MGM Baltic“ komanda projektus suderina su savivaldybės specialistais.
Kone pagrindinis bendrovės pranašumas – kompetentinga komanda ir visi darbai po vienu stogu. Tai užtikrina, kad projektas bus įgyvendintas laiku ir kokybiškai.
Daugiau informacijos: +370 686 11 145 | info@mgmbaltic.com | www.mgmbaltic.com
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2019 sausis.
