Aušra Nyman
Kokia turi būti šiuolaikinio miesto viešoji erdvė? Ar gali sutapti gyventojų lūkesčiai ir pagrindinės miestų vystytojų, planuotojų vertybės bei požiūriai? Kai kuriuos atsakymus pateikė ką tik pasibaigusio 11-ojo Europos miesto viešosios erdvės konkurso rezultatai.
Europos miesto viešosios erdvės apdovanojimas kas dvejus metus teikiamas nuo 2000 metų. Šiame konkurse, kuri organizuoja Barselonos Šiuolaikinės kultūros centras (Barcelona Contemporary Culture Centre – CCCB), vertinami projektai, atspindintys viešųjų erdvių koncepciją, transformaciją ir jų atkūrimą, pagrindinį dėmesį skiriant viešųjų erdvių projektams, miesto erdvių santykiui su gyventojais.
Šiemet jau 11-asis Europos miesto viešosios erdvės konkursas sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus: pateikti 326 projektai iš 35 skirtingų šalių. Darbuose pabrėžiamos skirtingos Europos miestų problemos ir jų sprendimai. Viešųjų erdvių reikšmė ypač išryškėjo po pandemijos, kai jos ne tik vaidina svarbų socialinį vaidmenį suartinant žmones, bet ir yra įtakojamos politinių, ekonominių ir socialinių sąlygų ar vertybių.
Konkurso nugalėtojas – viešosios erdvės šalia Catharijnesingel kanalo atkūrimas Utrechte (Nyderlandai). Projekto autoriai – „OKRA Landschapsarchitecten“.
2022 m tarptautinė žiuri Europos miesto viešosios erdvės prizą skyrė Nyderlandų studijos „OKRA Landschapsarchitecten“ realizuotam Catharijnesingel kanalo atkūrimui Utrechte (Nyderlandai). Komisijos vertinimu, kanalo atkūrimas vietoj prieš tai buvusios intensyvios gatvės yra labai svarbus kuriant miesto atsparumą klimato pokyčiams: kanalas didina Utrechto gebėjimą susidoroti su dideliu karščiu, audromis ir potvyniais bei pasižymi vandens ir atkurtų augalų regeneracinėmis savybėmis, mažinant anglies dioksidą ir oro taršą. Kanalas tapo geidžiama ir žaisminga laisvalaikio vieta miesto gyventojams, taip pat sukūrė naujas buveines ir kitoms gyvoms būtybėms.
Kanalas atstatytas po to, kai prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų buvo transformuotas šalia įrengto didelio greitkelio. Pirmenybė dabar vėl teikiama pėsčiųjų judumui ir socialinei sąveikai, taip pat porėtiems, lietaus vandenį gerai sugeriantiems paviršiams ir turtingai biologine įvairovei. Medžiagų – klinkerio plytų ir žvyro – naudojimas sukuria vizualinį ryšį su Utrechto istoriniu centru. Šalia esančio buvusio doko medinę platformą galima naudoti kaip poilsio zoną, o renginių metu, priklausomai nuo poreikio – pastatyti stendus ar sceną. Platforma pritaikyta švartuotis baidarėms, irklentėms, kitiems pramoginiams laivams.
„POOL IS COOL“ (Briuselis, Belgija, 2021 m.). Tai pirmasis per keturiasdešimt metų laikotarpį vietinių entuziastų po atviru dangumi įrengtas baseinas Briuselyje (projekto autorius – dizaineris Jozefas Woutersas, „Flow“ studija). Nors ir laikina, ši architektūrinė struktūra tapo gyventojų laisvalaikio susitikimų ir laisvalaikio traukos tašku. Paprasta, ekonomiška modulinė sistema, kuriai pastatyti nebūtina samdyti profesionalų yra geras pavyzdys, kaip vietiniai gyventojai savo iniciatyva gali sukurti aktyvią, sveiką viešąją erdvę.
Hage aikštė( Lundas, Švedija, 2021 m.) Kiemas dar neužstatytame žemės sklype Lundo miesto pakraštyje iš trijų pusių atskirtas siena, suformuota iš nugriauto gamyklos pastato plytų. Žemės savininkas nusprendė nestabdyti urbanizacijos plėtros, bet leisti laipsniška jo evoliuciją, atvirą piliečiams. Autoriai – „Brendeland & Kristoffersen“ architektai ir „Price & Myers“ inžinieriai.
Saint Sernin aikštė (Tulūza, Prancūzija, 2020 m.).Šis projektas (architektai – Joan Busquets, Pieter-Jan Versluys, BAU) atkuria autentišką istorinį miesto audinį. Kadaise prarasti medžiai, kaip viešosios erdvės formuotojai, buvo sugrąžinti atgal į šią teritoriją vietoj prieš tai ją aneksavusių automobilių. Pasiūlymo paprastumas, natūralių medžiagų panaudojimas ir paveldo pripažinimas padėjo atnaujinti kažkada ties išnykimu atsidūrusią viešąją erdvę, kuri nuo šiol gali būti pritaikyta įvairioms bendruomenės reikmėms.
„Sporta pils dārzi“ miesto sodas (Ryga, Latvija, 2021 m.) Miesto bendruomenės sodas „Sporta pils dārzi“ yra didelio populiarumo sulaukusi iniciatyva susigrąžinti apleistą sklypą ir paversti jį naujos tipologijos visuomenine erdve. Projektą sudaro sodinukų paskirstymo ir tarpinės zonos, kurios bus užimtos renginių ir susitikimų metu. Šis projektas sukuria naują sistemą – miesto erdvės modelį, apimantį produktyvią, kultūrinę ir socialinę logiką, integruojant gamtos elementus kaip bendruomeninės veiklos dalį.
2022-11-22, 21:42
Tiek Vilnius, tiek Kaunas kol kas visiškai neišnaudoja pro miestą tekančių upių galimybių. Šis tas Vilniuje jau yra prie Neries , bet toli gražu iki galimybių išnaudojimo .