Šiemet Vilniuje galima laukti būsto projektų segmentacijos, o atgimstančiam Kaunui planuojamas kainų augimas ir būsto įperkamumo mažėjimas.
Vilniuje būsto sandorių skaičius pernai susitraukė 6 proc. palyginti su rekordiniais 2016 m., tačiau žymaus paklausos mažėjimo šiemet nesitikima.
„Neparduotų butų skaičius pastatytuose projektuose dabar yra per menkas, kad spaustų plėtotojus konkuruoti rinkoje mažinant kainas, o augantis miesto gyventojų skaičius bei jų perkamoji galia leidžia tikėtis stabilios paklausos ir ateinančiais laikotarpiais. Tačiau derėtis dėl kainos, ypač su rinkos naujokais, pirkėjams šiemet tikrai bus lengviau“, – sakė „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Anot jo, Vilniaus mieste šiemet bus stebima naujo būsto projektų segmentacija: patyrę ir reputaciją rinkoje išsikovoję plėtotojai neturėtų patirti didesnių sunkumų realizuodami savo pastatytą ir statomą būstą, o rinkos naujokai gali patirti iššūkių sudomindami pirkėjus ir išlaikydami norimą būsto kainą. Todėl 2018 metais Vilniuje gali būti matomos dvi butų kainų kryptys – didėjančios kainos paklausiuose projektuose ir mažėjančios mažiau populiariuose.
Bendras kainų lygis, įskaitant ir senos statybos būstą, kitąmet Vilniuje turėtų išlikti iš esmės stabilus arba nežymiai padidėti, nepaisant galimų nuolaidų atskiruose projektuose.
Banko „Swedbank“ ekonomistai pastebi, kad nekilnojamo turto rinkos aktyvumas didžiuosiuose šalies miestuose praėjusių metų antrojoje pusėje gerokai atslūgo.
„Sumenkusi butų paklausa bei didelė jų pasiūla pristabdė ir kainų augimą. Šios tendencijos ypač išryškėjo Vilniuje ir Klaipėdoje, kur sandorių skaičius trečiąjį 2017 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m., sumažėjo atitinkamai, 7,5 ir 16,5 procentų. Tačiau Kaune būsto rinka ir toliau išgyveno pakilimą: per minėtąjį laikotarpį sandorių skaičius išaugo 3,5 procentų, o kainų augimas nors ir sulėtėjo, vis dar išlaikė dviženklį tempą“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.
„Žaliakalnio namai“. „RA studijos“ vizual.
Šiemet Kaunui ir Klaipėdai „Ober-Haus“ atstovai prognozuoja 3–5 proc. kainų augimą, kurį lems auganti perkamoji galia, vis dar žemos palūkanos, mažas naujo būsto pasirinkimas ir menka plėtotojų tarpusavio konkurencija, augantys statybų kaštai ir geri gyventojų lūkesčiai tiek dėl šalies, tiek dėl asmeninės ateities, ypač Kaune. Taigi, 2018–ieji vadinami stabilaus augimo metais šiems dviems Lietuvos miestams.
Remiantis „Swedbank“ skaičiuojamu būsto įperkamumo indeksu, praėjusių metų antrojoje pusėje būsto įperkamumo tendencijos didžiuosiuose šalies miestuose taip pat išsiskyrė. Vilniuje butų kainos augo lėčiau nei atlyginimai, tad gyventojų galimybės įpirkti būstą per metus šiek tiek išaugo. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje kainų augimui ir toliau lenkiant atlyginimų augimą, būsto įperkamumas per metus gerokai sumenko. Visgi įpirkti butą šiuose miestuose gyventojams vis dar kur kas lengviau.
Kauniečių pajamos yra dukart didesnės, o klaipėdiečių – 84 proc. didesnės nei pakankamos įpirkti butą savo mieste. Trečiąjį šių metų ketvirtį vilniečių pajamos buvo 24,8 proc. didesnės nei pakankamos įpirkti butą sostinėje.
Pasak „Swedbank“ ekonomistės L. Galdikienės, šiemet būsto paklausos šuolis mažai tikėtinas. „Dėl toliau mažėsiančio užimtumo, lėtesnio darbo užmokesčio augimo bei menkstančio nuomos pajamingumo būsto paklausa neturėtų didėti. Spartesnį kainų augimą ribos vis dar gana didelė butų pasiūla ir aukšta pirkėjų derybinė galia. Panašu, kad šiemet butų kainų augimas neviršys atlyginimų ir statybų kaštų augimo tempo. Kaune būsto rinkos ciklas atsilieka nuo sostinės, tad Kaune būsto rinką dar kurį laiką gali kaitinti augantis Kauno patrauklumas, pritrauktų naujų investicijų gausa bei vis dar aukštas nuomos pajamingumas“, – komentavo L. Galdikienė.
Kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, vidutinės įmokos naujai sudarytose būsto kredito sutartyse 2017 m., palyginti su 2012 m., padidėjo 36 proc. ir pernai sudarė 273 EUR.
„Tai, kad bėgant metams palaipsniui auga vidutinė kredito įmoka, savaime dar nereiškia, kad naujai paskolas imantys gyventojai turi apriboti kitas savo išlaidas. Didesnes išlaidas kredito įmokai iš dalies kompensuoja per penkerius metus 31 proc. padidėjęs vidutinis atlyginimas. Kalbant apie paskolų kokybę, probleminių paskolų lygis yra nedidelis. Praėjus pusmečiui po būsto paskolos išdavimo probleminių paskolų dalis neviršija 1 proc., o po paskolos išdavimo praėjus dvejiems metams blogų paskolų dalis priartėja prie 2 proc. Tai geresni rodikliai nei matyti, pavyzdžiui, prieš 5 metus, kuomet analogiškas rodiklis praėjus kuriam laikui po kredito išdavimo siekdavo 6 proc.“, – sakė „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė.
