- Gyvenamasis namas „UC House“
- Vieta: Morelija, Meksika
- Architektai: „Taller de Arquitectura y Biseno“ (Daniela Bucio Sistos)
- Plotas: 550 kv. m
- Metai: 2021
- Nuotraukos: Dane Alonso, Mariano Renteria Garnica
Žmogaus poreikis leisti vis daugiau laiko gamtoje (arba paprasčiausiai bent už namo sienų), veda prie tam tikrų pokyčių ir architektūroje. Vyksta perversmas erdvinėje struktūroje, kaip mes suvokiame interjerą ir eksterjerą, jų sąveiką. „Namo-tvirtovės“ sąvoka yra išstumiama, kol gyventojai siekia daugiau natūralios šviesos, gamtos elementų ir bendro namų pojūčio tarsi esant lauke. Nors Lietuvos klimatas nėra palankus įrengti namų erdves be atitvarų, vis dėlto galime pasimokyti, kokiomis architektūrinėmis priemonėmis įmanoma pasiekti šį dviprasmišką erdvių žaismą.
Paslėptai atvira struktūra
Meksikoje esančios architektūros studijos „Taller de Arquitectura y Biseno“, vadovaujamos architektės Danielos Bucio Sistos, kurtas privatus namas iš pirmo žvilgsnio atrodo uždaras ir neprieinamas. Pagrindinio ir šoninių fasadų kompoziciją lėmė architektės noras atsiriboti nuo išorės neigiamų veiksnių, iš gatvių sklindančio garso, taršos bei suteikti privatumo namo gyventojams. Todėl ir pats pagrindinis įėjimas yra nepastebimas iš pirmo žvilgsnio, jaukiai „įsikūręs“ pagrindinio fasado kampe.
Nuo pagrindinio įėjimo esantis pakilimas veda vidinio kiemo link, kur centrinę namo kompoziciją puošia augantis medis ir virš jo esantis „kabantis“ stogas. Namo išplanavimas paremtas žiedine struktūra, gyvenamosios patalpos pasiekiamos iš vidinio kiemo. Tačiau čia ir prasideda vidaus ir išorės erdvių „difuzija“: įėjus į namą tarsi suvokiama esant viduje, tačiau pirmoji erdvė – išorėje, vedanti į vidinį kiemą ir terasą. Į vidaus patalpas patenkama per plačias stiklintas sienas, kas sukuria dviprasmišką judėjimo erdvėse jausmą, gali atrodyti, kad svetainės ir terasos baldai tiesiog atspindi vienas kitą, nors iš tiesų jas skiria berėmė stiklinė siena. Biblioteka, matoma per platų įstiklinimą iš vidinio kiemo, sukelia įspūdį, tarsi knygų lentynos būtų įrengtos lauke, o priekiniame fasade esantis apvalus langas, iš tiesų – įėjimas į biblioteką.
Keliaujant gilyn, nusileidžiant rampa, įrengta prie svetainės, pasiekiamas sklype esantis sodas, kur atsiveria vaizdas į kiparisų eilę. Šis sodas, kaip ir kiti išoriniai namo fasadai, yra uždengtas nuo pašalinių akių ir garsų tam, kad išlaikytų privatumą ir ramią bei tylią atmosferą.
Žemiški apdailos tonai
Iš išorės namas atrodo „nepermatomas“: pagrindinio fasado apdaila – ištisas mūras, kaip ir šoninių fasadų bei kitų aklinų sienų. Raudonų plytų mūras, dažytas betonas ir stiklas – pagrindinės namo apdailos medžiagos. Plytos buvo klojamos nelygiu būdu, išsikišusios, kad sukurtų tam tikro rašto tekstūrą. Architektė siekė sukurti monochromatinę gyvenamąją aplinką, kurioje būtų gausu taktilinės patirties ir natūralios šviesios, darančios įtaką skirtingo ploto ir tūrio erdvių suvokimui.
„Iš pat pradžių „namas UC“ buvo projektuotas kaip vaikščiojama vieta, kurioje, keičiantis erdvėms, tekstūroms ir masteliui, atkreipiamas dėmesys į jautrią sąveiką su jos gyventoju.“ – sako architektė.
Gyvenamosiose patalpose, dėl išorės-vidaus erdvių vienalytiškumo, išlaikoma ta pati spalvinė apdailos gama, atsiranda šiuolaikinis, žemiškų motyvų dekoras, sodrios medienos baldai, odinės kėdės.
