„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Sausį buvo užfiksuotas 0,3% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 2,2%.
Vasario mėnesį butų kainų augimas buvo fiksuojamas visuose Lietuvos didmiesčiuose. Sostinėje butų kainos ūgtelėjo 0,9% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4268 Lt (+40 Lt/m2). Per metus butų kainos Vilniuje pakilo 4,1%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 7,1% (+282 Lt/m2).
Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Kaune vasario mėnesį taip pat buvo fiksuojamas kainų augimas, atitinkamai 0,6%, 0,6% 0,4% ir 0,2%. Šiauliuose vidutinė kvadratinio metro kaina didėjo iki 1924 Lt (+10 Lt/m2), Panevėžyje – iki 1799 Lt (+11 Lt/m2), Klaipėdoje – iki 3345 Lt (+15 Lt/m2) ir Kaune – iki 3217 Lt (+8 Lt/m2).
Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje, atitinkamai 2,0%, 1,2% ir 1,1%. Tuo tarpu Kaune šis rodiklis vis dar neigiamas – 1,3%.
Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota 2014 m. vasario mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad butų kainos kilo tik Lietuvos sostinėje. Tuo tarpu Latvijos sostinėje Rygoje kainos nekito, o Taline fiksuojamas netgi 0,3% smuktelėjimas.
Stebint paskutiniuosius 12 mėnesių duomenis, ryškiausius metinius butų kainų pokyčius „Ober-Haus“ analitikai fiksuojami vis tik Taline. Palyginti su 2013 m. vasariu, Estijos sostinėje butų kainos yra pakilusios 17,3%, Rygoje šis pokytis siekia 4,2%, Vilniuje, kaip ir minėta aukščiau – 4,1%.
Aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių vasario mėnesį ir toliau išlieka Taline – 4780 Lt/m2. Vilniuje vidutinė buto kaina siekia 4268 Lt/m2, Rygoje – 3570 Lt/m2.
Demografijos garantijos sostinės būsto rinkai – aktyvumas 10-mečiui
„Inreal“ ir „Nordea Bank Lietuva“ analitikai teigia, kad didžiausią poveikį gyventojų skaičiaus pokyčiams šalyje daro tarptautinės bei vidinės migracijos tendencijos, kurios šiandien yra ypač palankios sostinei. 25–35 metų amžiaus gyventojų šiandien Lietuvoje yra daugiausia per visą nepriklausomybės laikotarpį, ir vos 27,5 proc. šio amžiaus gyventojų turi nuosavą būstą. 2013 metais Vilniaus daugiabučių rinkoje dominavo pigus, ekonominės klasės būstas (iki 325 tūkst. litų vertės). Dažniausi pirkėjai – jaunos šeimos. Jiems suteikiama daugiau nei pusė visų būsto paskolų.
2013 metais Vilniaus naujos statybos daugiabučių rinkoje parduota apie 2430 butų, ir tai yra 73 proc. daugiau nei 2012 metais. Labiausiai išaugo naujos statybos butų, kainuojančių nuo 250 iki 325 tūkst. litų pardavimai. Daugiausia tai 2–3 kambarių ekonominės klasės butai, kuriuos dažniausiai perka jaunos šeimos arba 1–1,5 kambario aukštesnės klasės butai arčiau centro, įprastai įsigyjami investicijai.
Pasak „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus, ši tendencija signalizuoja apie sostinėje sparčiai atsigaunančią būsto rinką. Didžiausią įtaką sandorių išaugimui padarė suaktyvėjęs ekonominės klasės segmentas ir beveik padvigubėjęs pigesnio būsto, iki 325 tūkst. litų, pirkėjų skaičius. „Esama rinkos konjunktūra byloja apie ekonominės klasės pirkėjų dominavimą Vilniaus būsto rinkoje. Tai daugiausiai jaunos šeimos, kurių, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu visoje Lietuvoje, kartu ir sostinėje, yra daugiausia per visą nepriklausomybės laikotarpį, tad potencialas būsto rinkoje yra didelis. Visgi, reikėtų nepamiršti, jog pastaroji pirkėjų kategorija yra jautriausia galimiems išoriniams poveikiams, tad rinkos perspektyvas reikėtų vertinti su atsargiu optimizmu“, – teigia A. Antanavičius.
„Registrų centro duomenimis vos 27,5 proc. 25–35 metų amžiaus grupės gyventojų turi nuosavą būstą. „SoDros“ duomenimis, kone kas ketvirtas jų gauna didesnį nei 3 tūkst. litų darbo užmokestį (Lietuvos vidurkis – vos 16 proc)., tad nemaža dalis šių gyventojų ne tik nori, bet ir gali sau leisti įsigyti būstą“, – teigia „Nordea Bank Lietuva“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, ypač teigiamos tendencijos stebimos Vilniuje – augant vidinių migrantų ir grįžtančių emigrantų skaičiui, 25–35 metų amžiaus gyventojų skaičius nuo 2012 metų pradėjo nuosaikiai augti (vien 2013 metais išaugo 3,3 tūkstančiais).
Ž. Mauricas pažymi, kad demografiniu požiūriu, egzistuoja tarsi dvi Lietuvos: Vilnius ir likusi Lietuva. Vilniuje 25–35 metų amžiaus gyventojų skaičius nuo 2003 iki 2013 metų išaugo nuo 88 iki 94 tūkstančių, o kituose keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) per atitinkamą laikotarpį sumažėjo nuo 109 iki 82 tūkstančių. Taigi, šiuo metu 25–35 metų amžiaus gyventojų Vilniuje gyvena daugiau negu Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus.
