Priešingai nei ankstesniais ketvirčiais, šių metų trečią ketvirtį padaugėjo gyventojų, besitikinčių, kad būstas Lietuvoje per ateinančius metus pabrangs.
SEB banko užsakymu rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad 57 proc. apklaustųjų mano, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 9 proc. mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki kainos pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp manančių, kad būstas brangs ir pigs, trečią ketvirtį padidėjo iki 48 procentų.
Antrą 2018 metų ketvirtį šis skirtumas buvo 37 proc., o prieš metus – 45 procentai. Reikėtų priminti, kad didžiausias santykis per pastaruosius šešerius metus, kai atliekama apklausa, užfiksuotas 2014 metų pirmą ketvirtį ir 2017 metų antrą ketvirtį, kai skirtumas buvo 50 procentų.
Vilniaus regione taip pat padaugėjo apklaustųjų, kurie mano, kad būsto kaina Lietuvoje artimiausiu metu didės. Jų dalis per ketvirtį padidėjo nuo 54 iki 66 procentų. Tiesa, laukiančių kainų smukimo buvo 8 proc. ir jų dalis liko beveik nepakitusi. Panašų optimizmą kainų atžvilgiu rodė ir Kauno regiono gyventojų atsakymai – manančių, kad gyvenamojo būsto kaina Lietuvoje didės, padaugėjo nuo 46 iki 53 procentų. Įdomu tai, kad kituose didžiuosiuose regionuose, tokiuose kaip Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio, gyventojų nuomonė dėl būsto pokyčių per ketvirtį beveik nepasikeitė.
Priežastį, kodėl trečią ketvirtį padidėjo gyventojų, laukiančių tolesnio gyvenamojo būsto kainų augimo, dalis, paaiškinti nėra taip lengva, nes iš pirmo žvilgsnio didesnių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje nebuvo. Praėjusį ketvirtį butų pirkimo ir pardavimo sandorių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo sudaryta maždaug 3 proc. daugiau negu prieš metus, tad didelio aktyvumo šuolio rinkoje nebuvo.
Panašu, kad gyventojai visgi mato ir girdi, kad, nepaisant nuo praėjusių metų pabaigos padidėjusio ekspertų skepticizmo dėl tolesnės būsto rinkos raidos, būsto kaina tebeauga. Žinoma, kainos didėja nevienodai. Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje vidutinė buto kaina rugsėjį buvo tik 2,3 proc. didesnė negu prieš metus, o jos augimą lėmė senos, o ne naujos statybos butų brangimas. Tiesa, tokiuose miestuose kaip Panevėžys ar Šiauliai vidutinė buto kaina per metus ūgtelėjo gerokai sparčiau – atitinkamai 11,4 ir 6,4 procento.
Gyventojų lūkesčiams dėl būsto kainų pokyčių teigiamą įtaką daro istoriškai geros žmonių nuotaikos dėl jų finansinės padėties, o tą rodo ne tik iki 2007 metų lygio pakilęs vartotojų pasitikėjimo indeksas, bet ir puikūs mažmeninės prekybos rezultatai. Be to, Lietuvoje ir trečią ketvirtį metinis vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių pokytis liko beveik 10 proc., tad taip didėjant pajamoms tikėtis gyvenamojo būsto kainų korekcijos yra sudėtinga.
Kita vertus, nuo spartesnio kainų augimo (bent jau Vilniuje) stabdo didelė naujų būstų pasiūla. Neparduotų naujų butų skaičius pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose sostinėje priartėjo prie 5 tūkstančių, tačiau didelės grėsmės dėl to rinkai esant dabartinei butų paklausai nėra.
Būsto paskolų turėtojams palanku tai, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) nekeičia retorikos dėl galimų palūkanų normų pokyčių artimiausiais metais ir pirmi centrinio banko veiksmai dėl palūkanų normų kėlimo turėtų būti priimti tik 2019 metų rudenį.
Finansų rinkose ir toliau prognozuojama, kad trijų mėnesių EURIBOR palūkanų norma taps teigiama 2020 metų antrą ketvirtį. Išliekanti istoriškai maža būsto palūkanų norma euro zonoje daro nemažą įtaką būsto brangimui. ECB pripažįsta, kad kai kurių euro zonos šalių būsto rinkose matomi nedideli perkaitimo požymiai, tačiau to negalima pasakyti apie Lietuvą. Ateityje svarbu stebėti, kaip kis būsto paskolų portfelis ir ar jis nedidės daug greičiau negu gyventojų pajamos. Lietuvoje rugsėjo pabaigoje bankų suteiktų būsto paskolų portfelis buvo 8,4 proc. didesnis negu prieš metus, o augimas buvo gana panašus į gyventojų pajamų didėjimo tempą.
Šių metų pabaigoje turėtų išlikti santūriai teigiamos tendencijos gyvenamojo būsto sandorių rinkoje. Nors pasiūla gana didelė, sostinėje nekilnojamojo turto vystytojai nesiima agresyvių kainodaros keitimo veiksmų.
Visgi per metus statybų sąnaudos paaugo ir dėl darbo jėgos sąnaudų didėjimo, ir dėl nuo metų pradžios įsigaliojusio reikalavimo, kad nauji statomi namai atitiktų A+ klasės energinio naudingumo klasę. SEB bankas prognozuoja, kad 2019 metais Lietuvos ekonomika augs lėčiau negu šiemet, tad kukliau didės ir vidutinės gyventojų pajamos. Tikėtina, prastės ir gyventojų pasitikėjimas ateitimi, tad vidutinė būsto kaina šalyje didės lėčiau. Po truputį augančios vidutinės būsto paskolos palūkanų normos taip pat darys neigiamą įtaką nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui. Todėl ir gyventojų lūkesčiai dėl būsto brangimo kitąmet turėtų būti prastesni negu buvo šių metų trečią ketvirtį.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2018 metų rugsėjį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1 014 15–74 metų gyventojų 122-ose šalies vietovėse.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas
