Kodėl ne tik prieš keliolika metų renovuotų, bet ir šiandien atnaujinamų daugiabučių fasadus taip greitai nusėja dėmės, ypač matomos ant tamsios spalvos fasadų? Priežastis gali būti dvejopa – atsainus meistrų požiūris į kai kuriuos technologinius procesus arba žinių trūkumas.
Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius yra sukaupęs nemažai vaizdinės medžiagos su dėmėtais daugiabučių fasadais iš įvairių Lietuvos miestų. Pagrindinė dėmių atsiradimo priežastis – tvirtinant termoizoliacines plokštes per giliai įspraustos smeigės: netinkamai tvirtinant smeiges, pažeidžiama termoizoliacinės plokštės struktūra, o įdubimus statybininkai tiesiog užglaisto skiediniu arba paslepia po klijų sluoksniu. Aplink neteisingai įspraustas ir užglaistytas smeiges šiltinimo sistemoje susidaro blogesni parametrai nei tose vietose, kur tokių defektų nėra, t. y. pasikeičia šiltinimo medžiagos drėgnis, temperatūra, šilumos laidumas, deformacijos ir kiti parametrai. Dėl to kintant oro sąlygoms ir aplinkos temperatūrai (lyjant ar plykstelėjus saulei), fasadą nusėja dėmės. Jei išorės aplinkos parametrai stabilizuojasi, dėmės išnyksta. Šviesiuose fasaduose, anot dr. Č. Ignatavičiaus, šie defektai pastebimi rečiau.
Teisingas būdas užsandarinti smeigės vietą termoizoliacijoje.
Jei į termoizoliacinę medžiagą ne tik netinkamai įspraudžiamos smeigės, bet ir pasirenkamas nekokybiškas, blogai išleidžiantis vandens garus dekoratyvinis tinkas, drėgmė neišgaruoja iš šiltinimo medžiagos, ir termoizoliacinio sluoksnio šilumos laidumas padidėja dar labiau. Ilgainiui drėgmė gali pradėti ardyti ir patį dekoratyvinį tinką. Skaičiuojama, kad jei termoizoliacinė medžiaga smeigėmis pritvirtinta tinkamai, šilumos nuostoliai neviršija 4 proc., o jei nesilaikoma technologinių reikalavimų – šilumos nuostoliai būna kur kas didesni.
Ekspertas pabrėžia, kad labai svarbu smeigėmis nesuardyti termoizoliacinės medžiagos struktūros, tad į šiltinamąjį sluoksnį įspraustas smeiges būtina uždengti polistireninio putplasčio kamščiais arba naudoti vis labiau populiarėjančias sraigtines smeiges. Šiomis galima tvirtinti bet kokio storio termoizoliacinės medžiagos plokštes. Kalamoms ir įsukamoms smeigėms labai svarbu išgręžti reikiamo skersmens bei gylio skyles.
Polistireninio putplasčio kamščiai yra lygiai tokio pat skersmens, kaip ir smeigių užmaunamas diskas. Kai smeigė įgilinama, o ant viršaus uždedamas polistireninio putplasčio kamštis, gaunamas lygus, vientisas paviršius. Tik tuomet galima tepti klijus, dėti armavimo tinklelį, atlikti tinkavimo darbus ir t. t.
Pašnekovas yra įsitikinęs, kad smeigės netinkamai tvirtinamos ne tik dėl žinių stokos, bet ir per skubėjimą bei atsainumą.
Problema aktuali įrengiant ir tinkuojamuosius, ir vėdinamuosius fasadus. Mineraline vata šiltinami fasadai dėl nekokybiško statybininkų darbo nukenčia dar labiau. Mineralinė vata netinkamai tvirtinant smeiges sumaigoma, taigi į šiltinamąjį sluoksnį gali patekti ne tik drėgmės, bet ir teršalų. Č. Ignatavičiaus archyve yra ir nuotrauka, kurioje matyti, kad dėmių nepridengia net ir akmens masės plytelėmis apdailintas fasadas.
Tinkamai atliekant pastatų atnaujinimo darbus gaunami puikūs rezultatai, leidžiantys smarkiai taupyti šilumą.
RĖMĖJO TURINYS
