Antrąją naujųjų metų savaitę buvo pranešta apie Druskininkuose statybvietėje žuvusį statybininką. Vykdant darbus iškasose, ant dviejų darbininkų užvirto žemės ir vienam iš jų išsigelbėti nepavyko. Kasmet darbo vietoje šalyje žūsta kelios dešimtys žmonių, o statybos ir remonto darbai išlieka pavojingiausi ir visas kitas darbo sritis lenkia tiek pagal sunkius, tiek pagal mirtinus nelaimingus atsitikimus.
Nors pastebimos nelaimingų įvykių darbo vietoje skaičių mažėjimo tendencijos, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) po pirmojo naujų metų mirtį atnešusio įvykio suskubo dar sykį kreiptis į įmonės vadovus ir paragino darbuotojams užtikrinti saugias darbo sąlygas.
Daugiausiai darbuotojų žūsta statybos, transporto ir saugojimo, apdirbamosios pramonės, žemės ūkio, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei miškininkystės srityse.
Dažniausiai žūsta „naujokai“
Preliminariais duomenimis daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe praėjusiais metais įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio – taip žuvo du darbuotojai, dar vienas darbuotojas žuvo darbe ant jo nukritus daiktams iš aukštai. 4 darbuotojus mirtinai sužalojo judantys įrenginiai (autokrautuvas, automobilis ir traktorius). Trys darbuotojai žuvo vykdydami darbus tranšėjose, kuomet atskilę iškasų šlaitai užvirto ant jų bei atsikabinę ritiniai mirtinai sužalojo.
Pagal VDI pateiktą statistiką, dažniausiai darbo vietose žūsta įmonėse pirmus metus dirbantys asmenys – jie sudaro 40 proc. visų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų aukų. Iš jų pusė mirtinas traumas patyrė dirbdami pirmą mėnesį, o iš pastarųjų pusė žuvo pirmosiomis darbo įmonėje dienomis. Tai nebūtinai vien jauni žmonės. Tai ir vyresni, jau turintys darbo stažą darbuotojai, pakeitę specialybę ar profesiją, ar pradėję dirbti naujoje darbo vietoje. Nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjo naujai pradėję dirbti darbuotojai, priežasčių analizė atskleidžia, kad daugiau nei kas ketvirto darbuotojo profesinis pasirengimas ir kvalifikacija neatitiko įvykio darbe metu atliekamo darbo.
Daugiau nei trečdalis ištirtų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe per 2019 m. metus įvyko dėl netinkamo darbų organizavimo (darbuotojai dirbo nesaugiose darbo vietose, neaprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buvo naudojami nesaugūs darbo įrenginiai) bei įmonėje nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Apie ketvirtis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ir rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
Darbdaviams stinga atsakomybės jausmo
VDI atstovų teigimu, darbdaviai turi tinkamai rūpintis darbuotojų priežiūra ir kontrole, organizuoti mokymus, teikti būtiną informaciją apie galimus pavojus darbe, išsamias instrukcijas darbuotojams, kaip saugiai atlikti darbus, neleisti dirbti su netvarkingomis darbo priemonėmis.
„Įvykių darbe tyrimo metu nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantys asmenys tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės įmonėse. Nebuvo užtikrinta kontrolė kaip laikomasi įmonėse nustatytų tvarkų vykdant pavojingus darbus statybos objektuose, ko pasėkoje tranšėjų šlaitai nebuvo tinkamai nušlaituoti, sutvirtinti ir išramstyti specialiomis priemonėmis. Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti rizikos veiksniai (žemių, nuošliaužų užvirtimo pavojus, vykdant darbus iškasose), nebuvo išduotos paskyros-leidimai. Darbdaviui atstovaujantys asmenys neorganizavo darbuotojų mokymo bei instruktavimo, atliekant pavojingus darbus,“ – sako Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.
Įvertinti esamą ar galimą riziką darbuotojų saugai, sveikatai ir gyvybei bei numatyti prevencines priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma mažesnė – darbdavio pareiga, numatyta įstatymais. Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tokius, kurie kelia padidintą pavojų, būtina nustatyti galimus pavojus, įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones.
Darbuotojai turi būti mokomi apie konkrečius, su darbu susijusius pavojus, bendrus pavojus darbo vietose, taip pat, ką jie turi daryti, kad apsisaugotų. Jie turi būti informuoti, kur kreiptis patarimo, kai mano, kad kažkas yra nesaugu, įvyksta nelaimingas atsitikimas ar reikalinga pirmoji pagalba.
Siekiant stiprinti nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų prevenciją statybų sektoriuje, 2019 m. pabaigoje VDI pradėjo teikti pasiūlymus Statybos produktų sertifikavimo centrui dėl statybos darbų vadovų atestatų sustabdymo už griežtus darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, kurie įtakojo ar galėjo įtakoti nelaimingus atsitikimus, statybvietėse. Jau įspėti 4 asmenys.
