Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa „nusipelnė“ ne tik sostinės savivaldybės dėmesio, bet ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio. Išnarstyti šią programą, kaip teigia komiteto nariai, paskatino išaugęs visuomeninių organizacijų, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų bei pavienių piliečių skundų ir prašymų skaičius. O problemos, kaip parodė posėdžio išvados, tuose skunduose panašios.
Visų pirma, siekiant, kad modernizavimo programa įgautų pagreitį, valstybės parama buvo skiriama visiems investiciniams projektams, nepriklausomai nuo juose numatyto pasiekti tikslo – energinio efektyvumo. Taigi, absoliuti dauguma atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų buvo renovuoti pasiekiant C (1300 namų) ir B (300 namų) pastato energinio naudingumo klases, kurios negali užtikrinti pagrindinių energinio efektyvumo kriterijų visumos ir tik iš dalies išsprendžia norimo pasiekti energinio efektyvumo klausimą. Komiteto nariai konstatavo, kad daugeliu atvejų iš esmės buvo apsiribota tik daline renovacija, t. y. išorinių sienų šiltinimu, šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų pertvarkymu ar keitimu bei išorinių (lauko) durų pakeitimu, visiškai neatsižvelgiant į esamą langų, namo sandarumo, šilumos tiltų, vėdinimo sistemos būklę bei jų sutvarkymo būtinybę.
Nepaisant išaugusio visuomenės susidomėjimo ir įsitraukimo į modernizavimo programą, vis dar trūksta gyventojų švietimo, kaip turėtų būti pasirenkamos būsto energinį efektyvumą didinančios priemonės, ir kad tik jų visuma bei naudojamos kokybiškos statybinės medžiagos gali duoti geriausių rezultatų.
Vieša paslaptis, kad absoliuti dauguma investicinių planų ir jų pagrindu rengiamų techninių projektų būsimiems investuotojams patrauklūs tampa tuomet, jei yra orientuoti į mažiausią kainą, o ne į kokybę. Dėl šios priežasties dažnai pasitaiko atvejų, kad įgyvendinami renovacijos projektai atliekami pasitelkiant pigiausiais ir dėl to nekokybiškas statybines medžiagas bei statybos darbų vykdymo technologijas.
Aplinkos apsaugos komitetas konstatavo, kad, siekiant iš esmės gerinti padėtį, būtina stiprinti investicinių planų ir techninių projektų kokybės vertinimą, organizuoti parengtų techninių projektų ekspertizę, griežtinti statybos darbų techninio prižiūrėtojo asmeninę atsakomybę vykdant atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo priežiūrą. Be to, tikslinga kritiškai įvertinti statybos darbų viešųjų pirkimų organizavimo per CPO sistemą, o Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistams būtų siūloma dar labiau įsitraukti į pradinį daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo etapą ir teikti gyventojams ne tik kvalifikuotas konsultavimo, bet ir tarpininkavimo paslaugas priimant sprendimą dėl investicinio projekto, jo apimties bei turinio, nuo ko priklauso tolesnė projekto įgyvendinimo eiga.
Aplinkos apsaugos komitetas nusprendė šią problemą panagrinėti išsamiau ir tuomet suformuluoti aiškius, konkrečius pasiūlymus bei sprendimus esamai situacijai pagerinti.
Aplinkos apsaugos komiteto inf.
