Lietuvoje praktika nuo stogo iki pamatų sutvarkyti vieną paveldo objektą reta, mat nuosekliam darbui įprastai pritrūksta lėšų. Daug dažniau šokinėjama nuo vieno darbo prie kito, stengiantis išspręsti pastatui pražūtimi gresiančias problemas. O bet kokia finansinė paskata paveldo objektų valdytojams – svarbi ir laukiama.
Laukia programos starto
Praėjusiais metais Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) kartu su Finansų ir Kultūros ministerijomis įsteigė Kultūros paveldo fondą. Jam skirta 5,2 mln. Europos regioninės plėtros fondo lėšų, kuriomis bus finansuojamos paskolos viešiesiems ir privatiems kultūros paveldo objektų valdytojams.
Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos (LPDA) prezidentas Gintaras Karosas palaiko tokią iniciatyvą, juolab kad paveldo objektai nėra tie, kurių tvarkybos darbams bankai skolintų noriai. „Svarbu, kad finansavimo sąlygos būtų kuo palankesnės istorinėms pilims ir dvarams. Tokie kultūros paveldo objektai išsibarstę po visą Lietuvą, daugiausia esantys kaimiškose teritorijose, todėl jų veikla paprastai negeneruoja pelningumo, tačiau yra labai svarbi mums visiems: kultūrai pažinti, šalies įvaizdžiui, turizmo plėtrai“, – komentavo pašnekovas.
Šalia Elektrėnų esančio Abromiškių dvaro savininkas Romualdas Bakutis taip pat pripažino laukiantis Kultūros paveldo fondo starto. Pašnekovas antrino LPDA prezidentui – bet kokios finansavimo galimybės paveldo objektų savininkų itin laukiamos, nesvarbu, ar objektai valstybei priklausantys, ar privatūs.
Kultūros paveldo fondo lėšos skirtos kultūros paveldo objektams įveiklinti – investicijoms, padarančioms objektą patrauklesnį ir komerciškai atsiperkantį, pavyzdžiui, vidaus sutvarkymo darbams, įrangai įsigyti ir pritaikant jį visuomenės poreikiams.
Dvarų savininkai, anot pašnekovo, pasirengę prisiimti įsipareigojimus ir pasinaudoti galimybe gauti paskolą. Pats Abromiškių dvaro savininkas teigė pasiruošęs tik paskelbus apie finansinės priemonės startą teikti paraišką.
Jis apgailestavo tik dėl vieno – Kultūros paveldo fondas, tikėtina, pradės veikti metų pabaigoje, tuomet daugelio tvarkybos darbų atlikti nebegalima, teks luktelėti vėlyvo pavasario. „Suprantu, kad ne viskas paprasta, paveldo objektų tvarkyboje daug specifikos. VIPA daro didelį darbą, kad atrastų aukso vidurį tarp poreikių ir galimybių“, – apibendrino pašnekovas.
Įmonė „Galvės investicija“, kuriai atstovauja R. Bakutis, Abromiškių dvare suplanavusi teikti konferencijų ir apgyvendinimo paslaugas, sykiu visuomenei atverti sutvarkytą paveldo objektą. Verslo planą bendrovė turi, pagal jį kryptingai įgyvendina visą projektą. Sykiu viliasi, kad tai, ką ruošiasi daryti, bus priimta VIPA atrinktam finansinės priemonės valdytojui.
Kultūros paveldo fondo tikslas – skatinti investicijas į paveldo objektus.
Renkasi finansų įstaigą
Taigi, VIPA dar šiais metais planuoja atsirinkti finansinės priemonės valdytoją, kuris teiks paskolas tiesiogiai pareiškėjams.
Suteikiamos paskolos tikslas – skatinti investicijas į kultūros paveldo objektus, siekiant pritaikyti juos visuomenės poreikiams; išsaugoti ir atskleisti vertingąsias paveldo objektų savybes, pritaikyti juos įvairioms reikmėms; padidinti Lietuvos gyventojų susidomėjimą kultūros paveldu ir pagerinti Lietuvos kaip patrauklios turizmui šalies įvaizdį Lietuvos ir užsienio šalių rinkose.
Į 5 mln. eurų paskolą galės pretenduoti privačių ir viešų kultūros paveldo objektų savininkai. Galimi partneriai – privatūs ir viešieji kultūros paveldo bendraturčiai. Suteikiamos paskolos terminas – iki 15 metų. Kultūros paveldo objektų aktualizavimo projektais bus siekiama įveiklinti ir aktualizuoti kultūros paveldo objektus, kurie bus viešai prieinami visiems lankytojams.
Projektai turi atitikti kultūros objektų aktualizavimo 2014–2020 m. programos nuostatas: objektas, į kurį numatomos investicijos, yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Užbaigus tvarkybos darbus bus sukurti papildomi (nauji) lankytojų srautai ir objekto prieinamumas, atvirumas visuomenei ir lankytojams, t. y. projekte yra prisiimti įsipareigojimai užtikrinti, kad po galutinio naudos gavėjo investicijų panaudojimo projekte pabaigos ir (ar) ne mažiau nei 5 m. po projekto finansavimo pabaigos bus sudarytos sąlygos visuomenei lankytis sutvarkytame kultūros paveldo objekte.
