Kad apleistas kone hektaro ploto sklypas, apsuptas sodo namelių, gali tapti patrauklia vieta gyventi, architektui Gintautui Natkevičiui tapo aišku jau per pirmąjį susitikimą su užsakovais. Didžiulė teritorija sostinės Pavilnių regioninio parko pašonėje, šiferiu ir skarda dengti bei chaotiškai sustatyti sodininkų reikmėms skirti nameliai padiktavo ir architektūrinius sprendimus, ir projekto nuotaiką bei emocijas.
Prisijaukino vietą
Architektas G. Natkevičius prisiminė, kad pirmąsyk pamatęs apleistą tuščią sklypą, chaotiškai iš visų pusių apsuptą krūmų, obelų, tvorų, tvartelių ir šiferiu dengtų sodo namelių, pagalvojo, jog jis visai kaip sudilęs brangus močiutės kilimas kaime su didele išplyšusia skyle, pro kurią matyti medinės grindys.
Gintautas Natkevičius.
„Suvokiau: tos skylės kraštus mes išlyginsime žirklėmis ir užlopysime nauju architektūriniu audiniu. O naujas lopas bus tarsi fortepijono klavišai: juodi, siauri, aukštieji – būsimieji namai. Plokšti, platūs, baltieji – būsimieji sklypai“, – aiškino architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ vadovas.
Nors įprasta praktika teritoriją sudalyti kvadrato formos sklypais, o šiuos perskirti gatve, architektas apsisprendė sklype įkomponuoti keliolika individualių gyvenamųjų namų, o gatvę „prispausti“ prie vieno individualių namų šono.
„Patyręs aktorius žino, kaip gerai suvaidinti, kad publika to nepastebėtų. Architektas gali viską padaryti tobulai, bet daug įdomiau ir vertingiau, jei intuicija padiktuoja kitokį sprendimą ir nuotaiką. Galų gale įgyvendinant projektą architektūrinę mintį ir raiškos priemones galima patikrinti. Būna taip, kad projekto nuotaiką kuria užsakovai, potencialūs lankytojai. Šiuo atveju – sodų aplinka. Projektavimo metu pagrindinės gatvės pavadinimas buvo Juodasis kelias – šis motyvas taip pat buvo labai stiprus“, – pripažino architektas G. Natkevičius.
Trūkumus pavertė pranašumais
Projektas per krizę turėjo stabtelėti. Sugrįžus prie jo, pasak pašnekovo, architektūrinių sprendimų nesinorėjo keisti. Tiesa, kai kas vis dėlto pakito – Juodojo kelio gatvė tapo Danų gatve.
Uždarame hektaro ploto kvartale architektas išdėstė 13 dviaukščių 126 kv. metrų ploto individualių namų ir tiek pat 25 kv. metrų ploto namelių, pritaikomų sodininko patalpai, darbo ar vaikų žaidimų erdvei, garažui. „Visas sklypas kyla į kalvą, tad atrodė, kad jei vieną pastatą pasuki kraštine, tai sklypai atrodo labai siauri. Bet kuomet per vitrininį langą matoma aklina kaimyninio namo siena, atrodo, kad bendra namo erdvė prasitęsia iki pat tos sienos. Taigi, tas sklypų siaurumas tapo pranašumu“, – aiškino architektas.
Mažieji nameliai buvo apšiltinti: pamatai – ekstruziniu polistireno putplasčiu, sienos ir lubos – akmens vata. Namelių karkasas – skandinaviškos medienos, konstrukcijos – metalo. Juose įrengtos visos reikiamos komunikacijos. Šie nameliai suprojektuoti atokiau nuo pravažiavimo, tad suteikia erdvei intymumo.
Individualių namų stogams panaudota skarda, sienos apšiltintos ir nutinkuotos. Pastatų fasadams pasirinktas tamsios spalvos statybos produktų kūrėjų ir gamintojų „Baumit“ „CreativTop“ 3 frakcijų modeliuojamasis dekoratyvinis tinkas: „Max“ (4,0 mm), „Fine“ (1,0 mm), „Pearl“ (0,5 mm). 1,0 ir 0,5 mm frakcijų tinkas padėjo išgauti labai lygią angokraščių struktūrą, o 4 mm frakcijų tinkas panaudotas likusiai fasado daliai – čia išgauta grubi struktūra.
„Tamsų fasadą rinkomės, kad šis „lieknintų“ pastatus, panašiai kaip juodas drabužis – moterį. Norėjosi, kad namai „lieknėtų“, o temstant po truputį aplinkoje ištirptų. Suderėjo ir tamsus tinkas su skarda“, – mano architektas.
Ar ilgai užsakovus teko įtikinėti rinktis tamsų fasadą? Architektūra – estetikos, proporcijų ir pagrįstų argumentų kalba. Kiekvieną architektūrinę idėją būtina pristatyti, pakomentuoti. Jei pastato fasadas šviesus, jis visada atrodo stambesnis, jei tamsus – smulkesnis. Jei derinsi blizgią skardą su „minkštu“ tinku, išgausi tam tikrą nuotaiką ir emociją“, – atkreipė dėmesį G. Natkevičius.
13 dviaukščių individualių namų fasadams buvo panaudotas ir dar vienas „Baumit“ produktas – itin tamsūs (tamsiausi iš 888 paletės spalvų) fasado dažai „PuraColor“. Užsakovas medžiagų ieškojo ypač atidžiai ir jas rinkosi tik iš patikimų gamintojų. Kadangi fasadui parinkta dažnu atveju „nepatogia“ laikoma tamsi spalva, „Baumit“ galėjo pasiūlyti patikimą sprendimą – ilgaamžius fasado dažus „PuraColor“ su vėsiuoju pigmentu, kurie atspindi didelį saulės šviesos kiekį ir dėl kurių fasado temperatūra maždaug 12 °C žemesnė negu fasadų be šių pigmentų.
Architektas šiame projekte galėjo nesunkiai atsakyti į užsakovo klausimus, kodėl reikėtų rinktis tamsios spalvos fasadą: „Žmonės labai priklausomi nuo mitų, tačiau retai tesusimąsto, kad juoda arba beveik juoda spalva juos lydi kiekviename žingsnyje: dažnas važinėja juodu automobiliu juodomis odinėmis sėdynėmis, yra apsirengęs juodu kostiumu, nešiojasi juodą mobilųjį telefoną, yra juodaplaukis. O juk kokybiškas juodas kostiumas asocijuojasi su aukšta kilme. Tokias asociacijas turi klientams papasakoti, argumentuoti, tuomet daugeliu atvejų baimės išnyksta.“
RĖMĖJO TURINYS
