VĮ Turto banko parengta 2016 m. valstybės turto valdymo ataskaita rodo, kad iš 48 valstybės nekilnojamojo turto valdytojų, net 25 iš jų atsisakė dalyvauti valstybės NT centralizuoto valdymo reformoje. Nepaisydamos ekspertų skaičiavimų, kad centralizuotas valdymas kasmet leistų sutaupyti milijonus eurų, atsisakiusios institucijos aiškina, kad reformuoti sistemos neleidžia įstatymai, o įgyvendinus reformą ir perleidus NT valdymą Turto bankui, priežiūros išlaidos išaugtų.
Duomenų apie NT valdymo sąnaudas nepateikė 15 savivaldybių administracijų, Sveikatos apsaugos ministerija ir trys jai pavaldžios įstaigos, 12 Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių mokymo įstaigų, tarp kurių ir garsusis Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Vilniaus apygardos teismas, Ryšių reguliavimo tarnyba, Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir dar kelios dešimtys mažesnių valstybės NT valdytojų*.
Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė.
Pasak advokatų kontoros „Cobalt“ partnerės, Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros departamento vadovės Simonos Oliškevičiūtės-Cicėnienės, teisinis neapibrėžtumas ir galimybė nedalyvauti valstybės nekilnojamojo turto valdymo reformoje lemia institucijų vangumą ir norą išlaikyti „status quo“.
„Pagrindinė šios problemos priežastis yra esamas teisinis reguliavimas, kuris nepateikia aiškios valstybės strateginės krypties ar teisės normų, įpareigojančių valstybės NT valdytojus dalyvauti reformoje. Galimybė valstybinėms institucijoms spręsti pačioms dėl dalyvavimo reformoje tapo problema, kuri trukdo vystyti centralizuotą valstybės NT valdymą“, – teigia S. Oliškevičiūtė-Cicėnienė.
Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų įmonės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas pabrėžia, kad reformoje dalyvaujant mažiau nei pusei valstybės NT valdytojų, atitinkamai mažėja Turto banko galimybės pasiūlyti efektyvius valstybės turto valdymo sprendimus.
„Turto bankas gali sumažinti valstybės NT valdymo kaštus ir užtikrinti efektyvumą tik tuo atveju, jeigu egzistuoja masto ekonomija. Centralizuotai perkant turto palaikymo ir priežiūros (valymo, apsaugos ir net komunalines paslaugas) – jų administravimas kainuoja pigiau. Taip pat valdydamas daugiau objektų, centralizuotas valdytojas gali pritraukti daugiau kompetencijų, kurios siūlys inovatyvius sprendimus, kaip efektyviau išnaudoti jau esamas patalpų erdves. Jei Turto bankas kaip centralizuotas turto valdytojas valdo tik mažesnę pusę visų objektų, natūralu, kad jo potencialas yra dvigubai mažesnis, nei galėtų būti“, – aiškina M. Kulbokas.
Reformoje nedalyvaujančios valstybinės institucijos argumentuoja, kad valstybės NT valdytojai negali perduoti NT Turto bankui, kadangi tai draudžia dabar galiojantis teisinis reguliavimas. Tačiau, anot teisininkų, tokia pozicija nėra pagrįsta.
„Teisės aktai nenumato draudimo perduoti turtą valdyti Turto bankui. Galiojančiose Turto įstatymo nuostatose nurodoma, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo Turto bankas, nebent jis perduotas kitai institucijai“, – teigia S. Olškevičiūtė-Cicėnienė.
Visgi „Cobalt“ Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros departamento vadovė pripažįsta, kad teisinis reguliavimas trukdo efektyviam valstybinio turto valdymui: „Turto įstatyme nėra tinkamai įtvirtintos Turto bankui perduoto turto grąžinimo valstybės institucijoms galimybės, kadangi NT esantis Turto banko žinioje, gali būti perduodamas tik panaudos, tačiau ne nuomos, pagrindais“.
Mindaugas Kulbokas.
„Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas M. Kulbokas aiškina, kad norint paskatinti valstybės institucijas peržiūrėti savo poreikius ir įvertinti galimybes veikti efektyviau būtina sudaryti galimybę nuomoti valstybės nekilnojamąjį turtą rinkos sąlygomis visiems be išimties rinkos dalyviams.
„Siekis, kad valstybės ir savivaldybių įstaigos turtą nuomotųsi, o perteklinį turtą nuomotų rinkos sąlygomis, įvairių valstybės pareigūnų yra deklaruotas daug kartų. Įgyvendinus tokį siekiamą tikslą institucijos iš naujo įvertintų, kiek erdvės joms reikia funkcijai vykdyti ir, tikėtina, labai greitai nuspręstų, kad geriau dalį lėšų skirti inovacijoms ar darbo užmokesčio fondo didinimui, o ne salėms ir platiems koridoriams. Deja, remiantis galiojančiu reguliavimu, reformos sėkmingai įgyvendinti nėra galimybių, nes argumentuojama iš kiekvienos atskiros „varpinės“ skambančiais pasipriešinimo reformai argumentais, bet atsisakoma siekti bendro valstybinio intereso. Norint jį pakeisti reikia žengti ryžtingą žingsnį, kuris, tikėtina, susilauks daug biurokratų pasipriešinimo, bet ilguoju laikotarpiu padės reikšmingai sumažins valstybės sektoriaus išlaikymo kaštus“, – sako M. Kulbokas.
Gruodžio 7 d. Vilniuje, verslo centre „Quadrum“ vyks IV-oji konferencija „Efektyvus valstybės turto valdymas“, skirta aptarti valstybės nekilnojamojo turto valdymo efektyvumo iššūkius, viešąją ir privačią partnerystę šioje srityje bei centralizuotą valstybės turto valdymą. Užsiregistruoti į konferenciją galima čia.
„Newsec“ inf.
