Valstybių, taip pat – ir Lietuvos, ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją, tapo madinga lyginti su 2008-ųjų krize. Kaip rodo įvairios analizės, kai kurioms ūkio šakoms padaryta žala iš tiesų prilygsta arba netgi pranoksta žalą, kurią nulėmė prieš 12 metų užfiksuoti įvykiai. Vis dėlto, situacija Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriuje visiškai kitokia – net ir sudėtingomis aplinkybėmis jo mechanizmams toliau suktis leidžia kompanijų pritaikyti nauji veiklos principai ir komandinė atsakomybė.
2008-ieji ir 2020-ieji: esminiai skirtumai
Šiandieninį sunkmetį, kurį išgyvena visas pasaulis, sukėlė ne klaidingai įvertintos finansinių instrumentų ar nekilnojamojo turto kainos. Jį nulėmė ne struktūrinės problemos, o tai, jog kone viso pasaulio ekonomika keliems mėnesiams padarė pauzę. 2008 metais ekonomikoje matėsi ryškių silpnų vietų, tokių, kaip kai kurių valstybių fiskalinės drausmės ar finansinių rinkų reguliavimo spragos, ir po antrinės paskolų rinkos finansinio burbulo sprogimo JAV, pasaulinės kapitalo rinkos tiesiog susitraukė. Tačiau dabar paminėtų aspektų reguliavimas yra kur kas griežtesnis.
Žinoma, dabartinė situacija gali turėti pasekmių, kurios bus panašios į matytas 2008 metais. Vienas iš pavyzdžių – kredito įstaigos, kurios ėmė atsargiau skolinti tiek tuomet, tiek ir dabar. Tačiau yra ir reikšmingų skirtumų. Štai Didžiojo septyneto valstybių pagalbos ekonomikai paketai per praėjusią krizę buvo maždaug penkis kartus mažesni nei šiandien. Be to, tuo metu jie buvo daugiausia skirti gelbėti bankinį sektorių, o šįkart nukreipti į smulkųjį bei vidutinį verslą, pagalbą darbo netekusiems asmenims ir vartojimo skatinimą.
Vienas esminių skirtumų Lietuvoje yra tai, jog praeitas sunkmetis sutapo su lokaliu nekilnojamojo turto rinkos burbulu. Kitaip tariant, vienu metu šaliai smogė ir pasaulinės krizės, ir šalyje susiformavusio burbulo pasekmės. Pirmosios reiškė mažėjančias užsienio investicijas, į eksportą orientuotų sektorių susitraukimą, staigų santaupų, investuotų į užsienio finansų rinkas, sumažėjimą. Antrosios – statybų, nekilnojamojo turto ir su jais susijusių ūkio sektorių susitraukimą, santaupų, investuotų į nekilnojamąjį turtą, sumažėjimą ir kt.
Pexels nuotr.
Remdamiesi „Ober-Haus“ skelbiamu būsto kainų indeksu, matome, kad šiuo metu būsto kainos Lietuvoje yra daugiau nei penktadaliu mažesnės, nei buvo 2008-ųjų pradžioje. Rinkos sveikatą rodo ir tai, kad darbo užmokestis šalyje auga sparčiau už būsto kainas tiek lyginant ilgesnius, tiek ir trumpesnius laikotarpius. Pavyzdžiui, Vilniuje darbo užmokestis per 2017-2019 metus paaugo beveik 30 proc., o būsto kainos per šį laikotarpį pakilo 15 proc. Taigi šį sunkmetį nekilnojamojo turto sektorius, priešingai nei 2008 metais, pasitinka būdamas stabilus. Be to, palankesnėje situacijoje yra ir naują būstą jau įsigiję klientai – vidutinė palūkanų norma imant paskolą būstui 2008 metais buvo apie 5,5 proc., o šiandien ji siekia apie 2,3 proc.
Maksimalios pastangos dėl klientų ir partnerių
Staigi koronaviruso pandemija ir daugelio šalių, taip pat – ir Lietuvos, paskelbtas karantinas greitos reakcijos prisitaikant prie pakitusios situacijos pareikalavo tiek iš gyventojų, tiek ir iš verslo įmonių. Gyventojai pirmiausia turėjo pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata, saugumu ir suformuoti visiškai naują rutiną, kurios centrine ašimi tapo namai. Tuo metu verslo įmonės turėjo sustyguoti visus vykstančius procesus, ne mažesnį dėmesį skiriant jų saugumui.
Nekilnojamojo turto sektoriuje pirmosios karantino savaitės buvo pažymėtos ypač dideliu neapibrėžtumu. Projektus vystančios kompanijos iš esmės turėjo atrasti ir pritaikyti naujus modelius veiklai organizuoti: susitikimai su klientais persikėlė į elektroninę erdvę, specialiai jai buvo pritaikyti informacijos apie plėtojamus projektus rinkiniai, pradėjo veikti puslapiai, kuriuose klientai reguliariai informuojami apie jų namų statybų eigą ir kt. Nekilnojamojo turto vystymo kompanijos priiminėjo nelengvus sprendimus – daugelyje objektų statybos darbai buvo stabdomi.
Tuomet, nuolat analizuodami ir vertindami Vilniaus rinkoje susiklosčiusią situaciją, nutarėme paspartinti statybos darbus savo pagrindiniuose projektuose ir klientams butus pasiūlyti ne rugsėjo mėnesį, kaip buvo planuota, bet jau liepą.Taip pildome ir klientams duotus pažadus, ir įnešame savo indėlį į viso sektoriaus sveikatą. Šis sprendimas leidžia palaikyti statybų grandinės stabilumą, suteikti mūsų partneriams ekonominį ir finansinį saugumą, o mūsų klientams – galimybę į naujus namus įsikelti net anksčiau, nei buvo suplanavę.
Sektoriaus sveikatai – komanda ir partnerystė
Skaičiuojama, kad viename vystomame projekte dirba maždaug 50-70 skirtingų įmonių: rangovų, tiekėjų ir teikiančių kitas reikalingas paslaugas verslų. Pastebime, kad karantino laikotarpiu partneriai mūsų objektams galėjo skirti netgi didesnes pajėgas, o tai padėjo mums sutrumpinti terminus. Nekilnojamojo turto sektoriuje rangos darbai dažniausiai perkami kartu su statybinėmis medžiagomis, todėl šiuo atveju itin svarbūs tampa patikimi ryšiai su medžiagų tiekėjais. Siekdami kartu prisitaikyti prie pakitusios situacijos ir padėti, esant poreikiui sumokame tiekėjams už reikalingą produkciją tiesiogiai, mokame avansu, arba už darbus atsiskaitome anksčiau, nei numatyta sutartyse. Taip mūsų partneriai gali paprasčiau valdyti apyvartinius srautus ir jaustis stabiliau.
Tiek konkrečių sektorių, tiek ir visos ekonomikos sveikata priklauso nuo mūsų visų – valstybės ir verslo įmonių – priimamų sprendimų. Geriausią rezultatą galime pasiekti tuomet, kai visi kartu siekiame vieno tikslo – išjudinti pandemijos ir karantino sustabdytą ekonomiką.
