Parengė Aušra Nyman
Natūralus kraštovaizdis, žaliosios namų oazės vis labiau tampa neatsiejama mūsų miestų dalimi. Nutarę papasakoti portalo SA.lt skaitytojams apie ilgamete sodininkystės ir parkų tradicija garsėjančioje Jungtinėje Karalystėje kasmet gegužės mėnesį vykstančią tarptautinę kraštovaizdžio ir parodomųjų sodų parodą-mugę „RHS Chelsea Flower Show“, labai apsidžiaugėme sužinoję, kad aukso medalį šiais metais laimėjo ir lietuvaitė Ūla Marija Bujauskaitė – šimtą metų skaičiuojančios parodos istorijoje ji yra tik trečia moteris solo dizainerė, sulaukusi aukščiausio įvertinimo!
Sodų madose vyrauja natūralumas
Sodininkystės tendencijos keitėsi ir išsigrynino per šimtametę parodos „Chelsea Flower Show“ istoriją. Anksčiau parodose buvo pristatomi įvairių žemynų ir šalių dizainerių sukurti parodomieji sodai bei populiarūs tais metais egzotiškesni tolimų kraštų augalai. Čia yra buvę ir sodų, įrengtų neįgaliesiems, ir terminių SPA sodų. Pavyzdžiui, 2010 m. – Darreno Saineso sukurtas „Kebony Naturally“ norvegiškas sodas ir taip pat pirmąkart egzotiškas orchidėjas iš Taivano pristatė Taivano orchidėjų augintojų asociacija (TOGA). O 2011 m. lankytojus stebino Diarmuido Gavino „Airijos dangaus sodas“ – pirmasis sodas, pakibęs ore.
Nuo 2012 metų parodoje ant sodų mados podiumo pradeda įsitvirtinti natūralumas. 2014 m. parodoje griežtų stačiakampių itališko renesanso stiliaus sodų ekspozicijose šalia dekoratyvinių augalų puikavosi tai, ką įprastai galima pamatyti laukinėse pievose arba augalai, iki šiol laikyti piktžolėmis. Sukurti patrauklią kompoziciją taip, kad ji atrodytų tarsi savaime susiformavusi natūralioje gamtinėje aplinkoje – kraštovaizdžio specialisto meistriškumo įrodymas: augalai komponuojami subtiliai, atsisakant ryškiaspalvių, stelbiančių akcentų, pirmenybę suteikiant saikingai harmonijai. Ja pasižymi žymiojo prancūzų kraštovaizdžio kūrėjo Edouard’o André sodai, kurių keli yra išlikę ir Lietuvoje, iki šiol supantys didikų Oginskių ir Tiškevičių rūmus. Toks yra ir Ū. M. Bujauskaitės sukurtas parodomasis sodas, šiais metais pristatytas parodos lankytojams.
Lietuvaitė Ūla Marija Bujauskaitė apdovanota kraštovaizdžio „oskaru“
„Šis apdovanojimas internete taikliai palygintas su kraštovaizdžio oskaru, nes pristatydami savo projektus konkurse varžėsi žymiausi kraštovaizdžio architektai. „Best in show“ – svarbiausias šios didžiulės tarptautinės parodos apdovanojimas, kurio gavėjų sąraše daugelį metų galėjome tik pasvajoti išvysti lietuvišką pavardę. Kokia galinga pergalė, byloja ir faktas, kad Ūla Marija – jauniausia laimėtoja šimtametėje šio konkurso istorijoje (jai – 31 metai)“, – savo portale ir feisbuko paskyroje rašo apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja ir sodo tinklaraštininkė Lina Liubertaitė.
Sodo tinklaraštininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad „RHS Chelsea Flower Show“ pasaulyje yra gerai žinoma dėl parodomųjų sodų, sukurtų šiam renginiui. L. Liubertaitė pažymi, kad geriausiai įvertinti sodai diktuoja tolesnes kryptis aplinkos dizaino kūrėjams. „Tad tikėtina, kad Ūlos Marijos idėjos atsikartos daugelyje kuriamų sodų“, – sako ji.
Ūlos Marijos Bujauskaitės kurtas dizainas. „RHS Chelsea Flower Show“ organizatorių nuotr.
Miško maudynių sodas – panaikinti atotrūkį tarp mūsų ir gamtos
Ūla mano, kad autentiškas ir natūralus sodas prilygsta meno kūriniui. Lengviausiai atrodanti erdvė dažnai yra sudėtingo projektavimo proceso rezultatas, kai kiekviena detalė kruopščiai apgalvota, o idėjos išgrynintos iki tyriausių išraiškų. Ūla mano, kad tokios erdvės dažnai yra derinys, apimantis „genius loci“ (vietos dvasią) ir požiūrį į formuojamą kraštovaizdį, kaip turintį giliai įsišaknijusį ryšį su supančiu kontekstu, bet kartu pasakojantį ir dabartinio savininko istoriją.
Savo sodui Ū. M. Bujauskaitė pasirinko miško maudynių temą (angl. Forest Bathing Garden), įkvėptą senovės japonų Shinrin-yoku praktikos, kuri reiškia maudynes miško atmosferoje ir susijungimą su gamta per pojūčius. Sodas siekia pažadinti vaizduotę ir įgimtą ryšį su gamta, panaikinti mūsų atotrūkį nuo jos.
Kurdama miško maudynių sodą labdaros organizacijai „Muscular Dystrophy UK“, kaip labai reikalingą paguodos ir apmąstymų vietą tiems, kurie kenčia nuo raumenų išsekimo, Ū. M. Bujauskaitė siekė parodyti, kad natūralumu alsuojantis, tačiau prieinamas sodas gali pasiūlyti prieglobstį pacientams, jų šeimoms ir gydytojams diagnozės nustatymo metu ir vėliau.
Gydantis sodo poveikis
Sodo idėją pavyko išgryninti per 2 metus, nuolat bendraujant su „Muscular Dystrophy UK“ bendruomene. Kraštovaizdžio architektė suprato, kaip šiems žmonėms yra svarbu pasinerti į gamtą, ko jie dažnai negali padaryti natūralioje aplinkoje dėl nepritaikytų sąlygų. Ūla Marija sako: „Man buvo labai svarbu pabandyti parodyti, kaip žalios erdvės už ligoninės pastato ribų, kurios yra gerai suplanuotos, galėtų padėti žmonėms, einantiems per sunkius gyvenimo etapus. Buvo pasodinta apie 50 medžių – ko gero, daugiausia šių parodomųjų sodų istorijoje. Norėjau, kad sodas būtų patogus žmogui su vežimėliu, todėl danga turėjo būti ganėtinai lygi. Naudojau natūralias gamtines medžiagas – molio plytas, akmens dangą.“
Pamiškės nuotaiką kuriantis beržynas, kur pro medžių šakas saulės spinduliai švelniai liečia augalus – nuo gilių pavėsingų kampelių iki atviresnių, saulėtesnių miško laukymių, tapo pasiekiamas žmonėms vežimėliuose. Jie galėjo privažiuoti prie pat medžių. Sodo centre įrengta skulptūriška stačiakampė sienelė titnago sienomis, suteikiančiomis saugesnę ir intymesnę erdvę žmonėms susitikti ir dalytis savo patirtimi už klinikinės aplinkos ribų. Tai erdvė, atspindi emocinę ir praktinę paramą, kurią „Muscular Dystrophy UK“ teikia savo bendruomenei ligos metu ir kartu turi edukacinį poveikį. Dėl gražios tekstūros ir formos, primenančios raumenų ląsteles, pasirinkta tarsi netikėtai „nulūžusi“ titnago sienelė padeda paaiškinti, kas yra raumenų distrofija ir kokį niokojantį poveikį ji gali turėti raumenims. Daugiau nei 75 % viso sodo sudaro augalais apsodinti plotai. Dauguma augalų buvo atrinkti sukuriant žalią, turtingos tekstūros žaliąjį audinį su subtiliai pagyvinančiomis pastelinėmis žiedų spalvomis. Maudynių idėją atspindi sodo viduryje įrengtas apvalus indas lėtai tekančiam vandeniui, kuris liejasi jo kraštais, tolygiai susigerdamas į gruntą.
Vienas iš sėkmės elementų – įgimtas ryšys su gamta
Ūlos ryšys su gamta kilo iš vaikystės, praleistos netoli Šešupės kranto įsikūrusiuose šeimos namuose, apsuptuose Lietuvos kraštovaizdžio – laukinių gėlių pievų, pušynų ir upeliukų. Todėl mėgstamiausi Ūlos sodai yra tie, kuriuose yra idėjų, keliančių prisiminimus ir kuriančių ryšį su praeitimi. Jie turi galią sukelti emocinį atsaką, pažinimo arba priešingai – unikalumo – jausmą. „Į kiekvieną mano kuriamą sodą stengiuosi įtraukti bent vieną man sentimentalią vertę turintį augalą. Žemuogės yra vienas tokių augalų, nes turiu daug gražių prisiminimų, kai rinkau jas pievose netoli savo vaikystės namų”, – sako ji.
„Chelsea Flower Show“ įkvepia apsupti namus natūralia aplinka
Kasmet vis daugiau žmonių keliasi gyventi į miestus, daugėja įtampos bei streso, labiau jaučiama klimato pokyčių įtaka. Todėl kiekvienas neužstatytas lopinėlis galėtų būti išnaudotas atspariems, pievose, miškuose ar pakelėse sutinkamiems augalams tarpti. Trejus metus iš eilės tarptautinėje kraštovaizdžio parodoje „Chelsea Flower Show“ apsilankanti kraštovaizdžio dizainerė Rita Šuminskienė pastebi, kad jau ilgą laiką vyraujantis natūralumas pastaruosius metus sustiprinamas tvarumu, o anksčiau net piktžolėmis laikyti augalai puikiai tinka miesto želdynams. R. Šuminskienė sutinka, kad kuo labiau priartinsime savo aplinką prie natūralios gamtos, tuo didesnę atgaivą ji suteiks.
Kraštovaizdžio dizainerės Ritos Šuminskienės nuotr.
Todėl pirmą kartą vykdama pas klientą, dar tik artėjant prie sklypo dizainerė atidžiai žvalgosi – kokie augalai geriausiai tarpsta, kokie medeliai vyrauja aplinkui. Tai padeda suprasti, koks toje vietoje dirvožemis ir kokie augalai jame geriausiai jausis. Taip pat jiems reikės ir mažiau priežiūros ar trąšų. Natūralią gamtinę aplinką ji siūlo pratęsti sklype, naudojant tokius pačius augalus, kaip ir už sklypo ribos.
„Klientus visuomet stengiuosi įtikinti, kad kuo didesnę sklypo dalį užims gėlynai ar želdynai ir kuo mažiau jame bus vejos, tuo lengvesnė bus sklypo priežiūra. Kai daugiamečiai augalai suvešės, sutvirtės jų šaknynas ir lapija, nebeliks vietos nepageidaujamoms piktžolėms“, – pataria R. Šuminskienė. Todėl ji siūlo nenaudoti plėvelių tarp augalų, o spygliuočių žievės mulčą – tik pirmaisiais metais. Specialistė visuomet derina savo pasiūlymus su klientais, pasakodama, kokie augalai augs pavėsingose, o kokie – labiau saulėtose vietose, kad jos ir kliento vizijos būtų kuo artimesnės. Tik tokiu būdu žmonės savo sklypą labiau mylės ir skirs jam daugiau dėmesio, nei vien dizainerio įgyvendintoms idėjoms. Todėl svarbiausia išsiaiškinti kliento lūkesčius ir priartinti juos prie esamų sąlygų.
„Manau, kad prieš projektuodama ir įrengdama miško maudynių sodą, jo autorė iš anksto susipažino ne tik su bendruomenės lūkesčiais, bet ir vieta, kurioje bus sodas. Jos sukurtas sodas man šiais metais, kaip ir kitiems lankytojams, paliko didžiausią įspūdį. Ties kitais sodais žmonės diskutavo, klegėjo, o ties Ūlos Marijos kūriniu vyravo tylus susikaupimas ir susižavėjimas“, – sako R. Šuminskienė.
Gamta susigrąžina prarastas vietas
Šiųmetėje parodoje Šv. Jokūbo (St James’s Piccadilly) bažnyčios šventoriui skirtas parodomasis sodas pagerbia gaivinančią miesto žaliųjų erdvių įtaką, simbolizuojančią vilties ir atsigavimo žinią, kartu uždegant ateities kartas įsivaizduoti kitokį pasaulį. Įėję pro arką, primenančią vartus, vedančius į Šv. Jokūbo bažnyčios šventorių, lankytojai patenka į kontempliatyvų prieglobstį. Sodo idėja atspindi miesto „kišeninių parkų“ Londone ir kituose miestuose, dažnai susijusių su istoriniais bažnyčių šventoriais, svarbą.
Sodo autorių kraštovaizdžio dizainerį Robertą Myersą įkvėpė pokario patirtis – pastebėjęs, kaip greitai gamta užgydo karo žaizdas, parinko pačius paprasčiausius augalus, kurie po karo įsitvirtino Šv. Jokūbo bažnyčios griuvėsiuose. Šios vėjo nešamos sėklos reiškė naują viltį ir augimą. Septynios tokios augalų rūšys šiame sode primena gamtos atsparumą ir jos gebėjimą atsinaujinti.
Vandens ir medžių reikšmė ir pagalba
Dizainerių Tomo Massey ir Je Ahn (Japonija) sukurtas „WaterAid“ sodas tyrinėjo nuolat besikeičiančio klimato keliamus iššūkius. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas tvariam vandens valdymui ir augalų rūšių, skirtų susidoroti su įvairaus kiekio krituliais, bioįvairovei.
Sode naudojamos medžiagos, kurios yra regeneruotos ir perdirbamos, kad būtų sumažintas anglies dvideginio pėdsakas. Jo centre įkurdintas lietaus vandens surinkimo paviljonas, įkvėptas „WaterAid“ darbo su bendruomenėmis visame pasaulyje, stengiantis išnaudoti vandens valdymo potencialą. Struktūra surenka kiekvieną kritulių lašą, filtruodama ir saugodama šį brangų augalų maitinimo ir drėkinimo šaltinį, kartu sulėtindama vandens srautą ir suteikdama šešėlį.
Tomo Massey ir Je Ahn dizainas. „RHS Chelsea Flower Show“ organizatorių nuotr.
Parodomuosiuose soduose kaip pagrindinį gamtinio karkaso elementą dizaineriai pasitelkia atsparių klimato poveikiams medžių rūšis, todėl R. Šuminskienė pataria kiek įmanoma išsaugoti brandžius medžius savo sklype. Jie ne tik suteiks pavėsį, bet, labiausiai tikėtina, taps sklypo puošmena. Vertikalūs elementai harmoningai sodo kompozicijai yra būtini, o kol suaugs ką tik pasodinti medeliai, teks laukti labai ilgai.
Tvarumas – sudedamoji sodo dalis
Parodomojo sodo pagrindiniams kompoziciniams elementams – pavėsinei, vandens talpoms, lauko baldams ir takams – įrengti dizaineriai stengiasi naudoti kuo daugiau gamtinių medžiagų ar perdirbtų bei antrinių produktų.
„St James’s Piccadilly. Įsivaizduokite kitokį pasaulį“ autorius R. Myersas pasirinko:
• Pagrindiniams sienų elementams statyti – plytas, o ne betoną ar blokus.
• Nenaudoti durpių pagrindu pagamintų medžiagų;
• Kruopščiai apskaičiuoti medžiagų poreikius, sutaupant atliekų.
• Naudoti vietinių tiekėjų produktus ir vengti importuoti medžius ir augalus iš medelynų užsienyje.
Pagrindiniai tvarumo ramsčiai „WaterAid“ sode:
• Sodo struktūros elementams statyti naudojami įgręžiami poliai, o ne įprastas betonas ar jo gaminiai.
• Kiekvienas paviršius nuo atviro metalinio pakloto iki paviljono sienelių yra laidus vandeniui, o tai yra potvynių liūčių metu prevencija.
• Sodas yra susijęs su tvariu vandens valdymu, o demonstruojamų metodų ir sodinimo schemų elementus galima pritaikyti namuose.
R. Myerso kurtas dizainas. „RHS Chelsea Flower Show“ organizatorių nuotr.
Moderni išmanioji sodo priežiūra su GARDENA „Smart system“
Norintiems apsupti namus gamtinei aplinkai artimu sodu, svarbu žinoti, kad skirtingi augalai turi ir skirtingus poreikius. Kraštovaizdžio dizaineriai pataria komponuoti juos atskiromis grupėmis, o taip pat rekomenduoja pasirūpinti šiuolaikine laistymo ir priežiūros sistema, kad daugiau laiko liktų poilsiui su šeima ar draugais, o sodas būtų prižiūrimas optimaliai ir taupiai, nes tai yra viena tvarumo sąlygų. Pasirodo, su GARDENA išmaniųjų sodo įrenginių sistema galima susikurti svajonių sodą ir sėkmingai jį prižiūrėti net ir daug keliaujantiems.
GARDENA sodininkystės ekspertai savo žinias sudėjo į naudingas funkcijas – augalų biblioteka ir Smart asistentas, – suteikdami jums reikalingą informaciją, kurios reikia svajonių sodui sukurti. „GARDENA „Smart“ programėlėje pateikiama įvairi informacija apie augalus: pradedant nuo to, kada jie žydi, iki to, koks klimatas ar dirvožemis jiems tinkamiausias. Taip pat ir patarimai, koks optimalus laistymo pobūdis ir kaip deramai rūpintis augalu, kad tiek saulę mėgstančiais, tiek pavėsio, tiek visžaliais augalais būtų deramai pasirūpinta pagal jų poreikius.
„Chelsea Flower Show“ tendencijos ir pamokos
Akivaizdu, kad „Chelsea flower show“ pristatomos tendencijos, tokios kaip ekologija, tvarumas – nėra tik trumpalaikė mada. Parodoje dalyvaujantys pasaulinio lygio kraštovaizdžio dizaineriai akcentuoja tai, ką galime daryti jau šiandien – nekovoti su gamta, o pasitelkti ją į pagalbą, tokiu būdu bendradarbiaujant su Kūrėju.
Natūralios nešienaujamos pievos ir jose tarpstantys augalai gali būti ir mūsų miestų dalimi, palaipsniui atsisakant daug priežiūros reikalaujančių vejų, kurios vasarą nelaistomos išdega, ypač kelkraščiuose ar didesniuose plotuose, jos neskatina biologinės įvairovės, skurdindamos ekosistemą. Klimato kaitai poveikį ypač miestuose daro ir vandeniui nelaidžios dangos – jos per karščius įkaista, o liūčių metų kyla potvynių pavojai, kai miesto lietaus nuotekų sistemos nebespėja susidoroti su plūstančiu į jas vandeniu.
Deja, šiuo metu galiojančiose želdynų normose nėra keliami jokie standartai sukuriamų žaliųjų plotų kokybei, todėl nėra užtikrinama, kad šie prasmingai prisidėtų prie ekosistemos. Pavyzdžiui, šiuo metu veja yra traktuojama kaip želdynas, todėl dažnai želdynų normas apibrėžiančiuose dokumentuose įvardyti rodikliai yra pasiekiami, susumuojant atskirus vejos plotelius. Toks „želdynas“ vertingas tik tiek, kiek jis sukuria žalumo įspūdį ir geba sugerti paviršinį vandenį – ypač tais atvejais, kai veja nuolat pjaunama, neleidžiant joje įsikurti mikroorganizmams. Plačiau – straipsnis šia tema.
Keičiasi požiūris į aplinkotvarką, keičiasi ir produktai
Laimei, jau ir mūsų šalyje požiūris į aplinkotvarką po truputį keičiasi, o tai reiškia, kad ir produktai turi keistis. 2019 metais įmonė „Betono mozaika“, bendradarbiaudama su architektų studija „DO architects“, sukūrė „Eco Line“ trinkeles – tai sprendimas žaliai, tvariai ir funkcionaliai dangai, kuris puikiai prigijo ir kaimyninėse šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Šios trinkelės nuo analogų skiriasi padidintomis ertmėmis ir taip pat yra tinkamos transporto apkrovoms, todėl ypač pasiteisino urbanizuotose erdvėse, kur automobilių stovėjimo aikštelėse norima išsaugoti žaliąją dangą. Ne tik estetiškai patrauklus, bet ir puikiai drenuojantis kritulius tiesiogiai į paviršių, o ne į lietaus kanalizaciją, produktas dera su įprastais įmonės siūlomais „Prizma“ grupės gaminiais, formuojant visaverčius kelius, automobilių stovėjimo aikšteles, privačių erdvių zonas.
„Atlikti bandymai leidžia užtikrintai siūlyti klientams šį produktą kaip tinkamiausią sprendimą dangai su žole. Įrengiant dangą rekomenduojame naudoti įgeriančias, bet tūrio nekeičiančias priemones, pavyzdžiui, kokoso plaušą, bei rinktis sausrai pakančios žolės sėklų mišinį. Dangą su žole paprasta prižiūrėti, jai tinka bet kokios žoliapjovės, žolė nuo pasėjimo per tris savaites suformuos tankią dangą, kuri apsaugos dangą nuo perkaitimo“, – sako įmonės atstovas.
Produktas „Eco Line“ gali būti spalvotas arba natūralaus akmens faktūros.
Produktas: ECO Line – Betono mozaika
