Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigiami tvarkyti Čekiškės sinagogos fasadai, sienos. Avarinės būklės, apleista sinagoga vėl prikeliamas naujam gyvenimui. Nors dar liko sutvarkyti sinagogos vidų, žydų religinė bendruomenė jau kuria planus, kaip bus galima toliau ją panaudoti žydų ir vietos bendruomenių reikmėms, rašoma KIC pranešime žiniasklaidai.
„Kai sužinojau, kad yra tokia sinagoga, atvažiavau pasižiūrėti, kaip ji atrodo. Mano akį iškart patraukė išlikęs Aron Kodeš (altorius, švenčiausia sinagogos vieta, kurioje saugomi Toros ritiniai) – su autentiškais bibliniais piešiniais. Tai yra antra Lietuvoje sinagoga, kurioje per ilgus dešimtmečius, kai sinagoga buvo paversta grūdų sandėliu, Aron Kodeš liko neišardytas. Kita tokia – Kauno sinagoga“, – pasakoja Mauša Bairakas, Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas.
Pasak M. Bairako, nors Aron Kodeš per dešimtmečius išliko, vaizdas pačioje XIX amžiaus pabaigoje statytoje sinagogoje buvo baisus.
„Pasitarę kreipėmės į Kauno rajono savivaldybę prašydami grąžinti sinagogą žydų religinei bendruomenei. Paaiškėjo, kad kaip tik buvo pradėti tvarkyti jos dokumentai, formaliai ji neturėjo savininkų. Kauno rajono savivaldybė labai geranoriškai perdavė mums dokumentus, kreipėmės į teismą ir šis suteikė mums valdymo teisę. Dabar toliau tvarkome dokumentus nuosavybei atkurti“, – kalbėjo pašnekovas.
Kauno žydų religinė bendruomenė pradėjo darbus, kurių pirmieji buvo – išvežti šiukšles. Jų ten buvo susikaupę apie 10 tonų.
„Mes taip pat susitikome su vietos bendruomene, prašėme jos leisti mums toliau dirbti ir atstatyti sinagogą. Tarėmės, kad sutvarkius ji galėtų pasitarnauti ne tik žydų, bet ir vietos bendruomenės reikmėms“, – pasakojo M. Bairakas.
Sutvarkytos visos gyvybiškai svarbios pastato konstrukcijos
2014 metais buvo atlikti statinio techninės būsenos tyrimai. Konstatuota, kad stogo laikančios medinės konstrukcijos yra pažeistos biologinių medienos kenkėjų, puvinio, medienos grybo, dalis konstrukcinių elementų yra neleistinai susilpnėję, suirę, jų būklė yra avarinė, pastatui gresia griūtis.
2018 metais buvo atlikti istoriniai, architektūros, konstrukcijų ir kiti tyrimai, parengtas paveldosauginių darbų (restauravimo, konservavimo, remonto) projektas, o vėliau prasidėjo darbai.
„Buvo restauruoti sinagogos pamatai ir fasadai, atstatytas suiręs mūras, suremontuotas ir nauja cinko skarda perdengtas dvišlaitis stogas, sutvarkytos jo medinės konstrukcijos, įrengta lietaus nuvedimo sistema. Taip pat buvo pagamintos naujos durys (jos tuoj bus pakeistos) ir langai, restauruota lauko galerija. Sinagogos viduje įrengtos lubos, restauruoti moterų galerijos atitvarai, atlikti kiti darbai. Trumpai tariant – sutvarkytos visos gyvybiškai svarbios pastato konstrukcijos“, – pasakojo apie nuveiktus darbus KIC direktorius Šarūnas Šoblinskas.
Darbai finansuoti LR Kultūros ministerijos Paveldotvarkos programos lėšomis, prisidėjo ir Kauno rajono savivaldybė.
Sinagoga primins Čekiškės žydų istoriją
Kol kas baigiami tvarkyti pamatai, stogas, fasadai, M. Bairakas tikisi – darbai tęsis toliau, bus sutvarkytas ir sinagogos vidus. Sinagogos sienos ir Aron Kodeš, su išlikusiais bibliniais žvėrių, paukščių, Nojaus laivo piešiniais laukia patyrusių restauratorių, kurie padėtų juos išsaugoti ateičiai.
Taip pat norima išsaugoti uždengus storu grūdintu stiklu ir pradėjus darbus atrastą sinagogos centre buvusią bimą (pakylą Torai skaityti), kad būtų matyti, kaip viskas atrodė anksčiau. Sutvarkius sinagogos vidų, joje galėtų vykti pamaldos – atvažiuotų rabinai, tikintieji.
Antrame aukšte, moterų galerijoje ar mansardoje galėtų įsikurti ir muziejus, pasakojantis Čekiškės miestelio ir vietos žydų istoriją. Ir ši istorija būtų ilga ir įdomi, nes žydai Čekiškėje gyveno nuo XVII amžiaus vidurio. 1765 metais žydai miestelyje jau dominavo – tuo metu čia gyveno dvidešimt viena šeima, iš jų šešiolika – žydų. Didžioji jų dalis užsiėmė amatais, žvejyba. Prieš pirmą pasaulinį karą apie 60 proc. visų Čekiškės gyventojų buvo žydai, centrinė gatvė buvo vien žydų namai: čia veikė smuklė, kirpykla, amatininkų dirbtuvės. 1885 metais minimi Čekiškėje buvę dveji žydų maldos namai. Miestelis klestėjo.
Per antrą pasaulinį karą, 1941 metais, visi Čekiškės žydai buvo išžudyti, jų turtas nacionalizuotas, sinagoga paversta grūdų sandėliu. Bet jai visgi pasisekė išlikti, ir dabar senoji sinagoga toliau pasakos čia gyvenusių žydų ir kitų miestelio gyventojų istoriją.
