Nors 2015 metais Lietuvos būsto rinka šiek tiek sulėtino savo apsukas, tačiau bendri paklausos rodikliai nedaug atsiliko nuo itin aktyvių 2014 metų. Tai yra antri metai iš eilės, kuomet gyventojų pasitikėjimas būsto rinka buvo itin aukštame lygyje. „Ober-Haus“ atkreipia dėmesį ir į rekordiškai didelę būsto Vilniuje pasiūlą.
VĮ Registrų centro duomenimis, 2015 metais Lietuvoje sudaryta beveik 9 proc. mažiau butų ir 7 proc. mažiau namų pirkimo-pardavimo sandorių nei 2014-aisiais. Šiame kontekste labai išsiskiria sostinė, kur sandorių skaičiaus nuosmukis buvo praktiškai nejuntamas. Palyginti su 2014 metais, Vilniuje butų sandorių skaičius per 2015 metus sumažėjo tik 1 proc., o namų sandorių kiekis ūgtelėjo net 16 proc. Tuo tarpu kituose šalies didmiesčiuose buvo fiksuojamos šiek tiek prastesnės tendencijos – Kaune butų sandorių skaičius sumenko 10 proc., Klaipėdoje – 7 proc., Šiauliuose – 8 proc., Panevėžyje – 6 proc. Skirtingai nei Vilniuje, likusiuose šalies didmiesčiuose 2015 metais namų sandorių skaičius taip pat mažėjo: Kaune ir Klaipėdoje – 3 proc., Šiauliuose – 10 proc., o Panevėžyje – net 24 proc.
Akivaizdu, kad šalies sostinė 2015 metais išlaikė lyderio pozicijas ir rinkos aktyvumas pastebimai skiriasi nuo kitų šalies didmiesčių. Tą puikiai iliustruoja santykinės butų ir namų sandorių apimtys tenkančios miestų gyventojams. 2015 metais Vilniuje 1 000-iui gyventojų teko 19,8 parduoto būsto (butų ir namų), Klaipėdoje – 19,1, Šiauliuose – 16,5, Kaune – 15,4, o Panevėžyje – 13,1. Tad kiti šalies didmiesčiai nuo Vilniaus miesto pagal rinkos aktyvumą 1 000-iui gyventojų atsilieka nuo 5 proc. (Klaipėdoje) iki 50 proc. (Panevėžyje).
2015-aisiais ir toliau buvo fiksuojamos sparčiai augančios investicijos į Lietuvos gyvenamųjų patalpų sektorių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2015 metus gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 423 mln. Eur (17 proc. nuo visų atliktų statybos darbų) arba 38 proc. daugiau nei per 2014 metus. Akivaizdu, kad didelė dalis šių darbų teko daugiabučių statyboms šalies sostinėje, kurioje fiksuojamos rekordinės pasiūlos apimtys per pastaruosius 7 metus.
Vilniuje – trečdaliu daugiau butų
„Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metais Vilniuje buvo pastatyti 3 558 butai arba 27 proc. daugiau nei 2014 metais. Sostinėje iš viso buvo įgyvendinti 44 skirtingi daugiabučių namų projektai. Palyginti su 2014 metais, matomas akivaizdus naujos statybos butų pasiūlos augimas centrinėje miesto dalyje ir prestižiniuose rajonuose: 2015 metais naujai pastatytų butų dalis miegamuosiuose rajonuose mažėjo nuo 75 proc. iki 60 proc. Centrinėje miesto dalyje (Naujamiestyje, Senamiestyje ir Užupyje) naujos statybos butų dalis 2015 metais ūgtelėjo nuo 13 proc. iki 17 proc., о prestižiniuose rajonuose (Antakalnyje, Žvėryne ir Valakampiuose) augo nuo 12 proc. iki 23 proc.
Saulius Vagonis
Naujų butų realizacijos rodikliai išties džiugina plėtotojus, todėl gausus naujų projektų skaičius Vilniuje jau nebestebina. Pasak Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, vėl kaip ir prieš 7–8 metus stebimas naujų plėtotojų rinkoje atsiradimas, kuris signalizuoja, kad net ir nepatyrę rinkos dalyviai imasi sudėtingų plėtros ir turto realizacijos procesų.
„Deja, ne visi plėtotojai gerai apskaičiuoja savo galimybes ir įgyvendinamų projektų potencialą, todėl net ir itin aktyvioje dabartinėje rinkoje galima išgirsti liūdnų istorijų apie nekokybiškai pastatytus ar taip ir nepabaigtus projektus bei nukentėjusius pirkėjus“, – pastebi S. Vagonis. Bet kokiu atveju, šiuo metu pirkėjas Vilniuje turi itin plačias pasirinkimo galimybes beveik visose Vilniaus miesto zonose bei gausų įvairią patirtį turinčių plėtotojų būrį. 2016 metais plėtotojai ir toliau vilios pirkėjus gausia butų pasiūla, kadangi Vilniuje per metus planuojama pastatyti tiek pat butų kaip ir 2015 metais (apie 3 600), bus baigti tokie projektai kaip „Užupio vartai“, „Domino namai“, „Naujoji Pilaitė“, „Naujoji Rivjera“, „Antakalnio parkas“, „Linkmenų ežerai“ ir kt.
2015-ieji nebuvo itin gausūs pasiūlos atžvilgiu kituose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2015 metus iš viso pastatyti 255 butai (9 daugiabučių projektai) arba 40 proc. mažiau nei 2014 metais. Klaipėdoje plėtotojai taip pat išlieka atsargūs ir per 2015 metus įgyvendino 6 nedidelius daugiabučių projektus, kuriuose įrengtas 131 butas. Ir tai yra 27 proc. mažiau nei jų buvo pastatyta 2014 metais. Didesnio pasiūlos šuolio šiuose didmiesčiuose nenumatoma ir 2016 metais, kadangi plėtotojai jau seniai pamiršo apie didesnių projektų plėtrą ir koncentruojasi į mažesnės apimties daugiabučius. „2006–2009 metų laikotarpiu Kaune ir Klaipėdoje kasmet buvo pastatoma nuo 600 iki 1 100 butų, todėl dabartinės apimtys atrodo ne itin gausios. Tačiau tam įtakos turi esama rinkos situacija ir plėtotojų nenoras prisiimti didesnės vertės projektų įgyvendinimo“,- teigia S. Vagonis.
Tuo metu Šiauliuose ir Panevėžyje situacija dar vangesnė ir šiuose miestuose projektus įgyvendina tik keli plėtotojai. 2015 metais Šiauliuose pastatytas vienas daugiabutis Miglovaros gatvėje (27 butai), o Panevėžyje po šešių metų pertraukos įgyvendinamas nedidelis penkių namų mažaaukštės statybos projektas Molainių gatvėje, 2015 metais čia pastatyti du namai, kuriuose įrengta 12 butų.
„Kaip ir prognozavome prieš metus, 2015 metus galima laikyti itin sėkmingais būsto rinkai, kadangi bendri būsto paklausos rodikliai iš esmės išsilaikė panašiame lygyje kaip ir 2014-aisiais metais. Gal kiek nuvilia vis dar per mažos daugiabučių namų statybų apimtys Kauno ir Klaipėdos miestuose, tačiau plėtotojai įsidrąsina ir šiuose didmiesčiuose. Ir stengiasi po truputį įgyvendinti vis įdomesnius projektus. Toks pavyzdys – ir „YIT Kaustos“ vystomas gyvenamasis projektas „Piliamiestis“ Kauno centrinėje miesto dalyje, kur per penkerius metus planuojama pastatyti apie 400 butų. O prognozuojamos artimiausių metų ūkio augimo perspektyvos, žmonių perkamosios galios didėjimas bei žemos palūkanos gali ir toliau sėkmingai stimuliuoti bent jau didžiausių šalies miestų nekilnojamojo turto rinkas bei prisidėti prie sėkmingo naujai statomų ir planuojamų projektų įgyvendinimo“, – teigė S. Vagonis.
